Kas penkias minutes pasaulyje nuo kraujo krešulių miršta vienas žmogus. Lietuvoje beveik 4 tūkst. žmonių kasmet diagnozuojama giliųjų venų trombozė, o tinkamai ir laiku nepradėjus gydymo – šiai ligai net iki trečdalio atvejų gali būti mirtini pasekmės. Todėl svarbu suvokti, kas sukelia trombų susidarymą, kaip atpažinti simptomus ir kokių priemonių imtis, kad apsisaugotume.
Ką reiškia trombas ir kaip jis susiformuoja
Giliųjų venų trombozė atsiranda, kai venų viduje susidaro krešulys, trukdantis normaliai kraujotakai. „Kojų raumenys susitraukdami varo venomis kraują aukštyn į širdį. Venose yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui grįžti atgal. Tačiau, jeigu susidaro aplinkybės, dėl kurių sulėtėja veninio kraujo tėkmė, arba pažeidžiama kraujagyslių sienelė, pakinta kraujo krešėjimas, o vožtuvo zonose dažniausiai kraujas pradeda krešėti intensyviau ir štai susidaro trombas“, – paaiškina gydytojas A. Unikauskas. Kai trombas atitrūksta, jis venomis keliauja į plaučius ir gali užkimšti plaučių arteriją.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Tipiniai giliųjų venų trombozės požymiai yra vienos kojos blauzdos patinimas, skausmas ar jautrumas blauzdos srityje, odos paraudimas arba melsvumas, vietinė šiluma ir įtempimas. „Kraujui vis dar tekant pro tą veną, trombas atitrūksta ir keliauja venomis aukštyn į širdį. Iš ten jis išmetamas į plaučių kraujagyslę, ir, priklausomai nuo jo dydžio, uždaro kraujagyslę. Kraujas nebeprateka, žūsta dalis plaučio“, – tikina specialistas. Pavojingiausi simptomai, rodomi plaučių embolijos, yra staigus dusulys, ūmus krūtinės skausmas, svaigimas, silpnumas, greitas širdies plakimas ar krauju atsikosėjimas. „Kreipkitės į medikus nedelsdami, jeigu jaučiate dusulį, ūmų skausmą krūtinėje, svaigimą ir silpnumą, stiprų širdies plakimą ar atsikosėjate krauju, nes tai – plaučių embolijos simptomai, perspėja A. Unikauskas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Venų trombozės priežasčių yra daug: operacijos, ypač pilvo srities ir klubo sąnario keitimo intervencijos, padidina riziką dėl ilgo nejudrumo, dehidratacijos ir vietinių kraujagyslių pažeidimų.
Rūkymas silpnina kraujagyslių sieneles ir skatina trombocitų sulipimą, o fizinio aktyvumo stoka – ypač ilgai sėdint ar gulint – lemia kraujo stagnaciją. Kiti svarbūs veiksniai: dehidratacija, ilgų skrydžių metu išsivystanti sumažėjusio judėjimo problema, kontraceptinių vaistų vartojimas (ypač senesni preparatai arba kartu su rūkymu), paveldimumas ir tam tikros onkologinės ligos.
Kaip sumažinti riziką
Prevencijos priemonės yra paprastos, bet efektyvios: reguliariai judėti, vengti rūkymo, užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir, kai reikia, pasitarti su gydytoju dėl profilaktinio antikoagulianto skyrimo, ypač po operacijų arba esant kitoms didelės rizikos sąlygoms. Kelionių metu gerkite daug vandens, venkite alkoholio ir kofeino, dažnai judinkite kojas arba mūvėkite kompresines kojines. Asmenys, turintys šeimos anamnezę dėl trombozės, turi apie tai informuoti gydytoją ir, prireikus, atlikti genetinius tyrimus bei gauti individualizuotas rekomendacijas.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei jaučiate minėtus kojų simptomus arba bet kuriuos plaučių embolijos požymius, nedelsiant kreipkitės į medikus. Ankstyva diagnostika ir gydymas dažnai išgelbsti gyvybes: ultragarsinis tyrimas, kraujo koaguliacijos rodiklių nustatymas ir, esant poreikiui, trombozės gydymas antikoaguliantais ar invazinės procedūros. Profilaktinis požiūris, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas gali ženkliai sumažinti riziką ir apsaugoti nuo skaudžių pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.