Naujas Ispanijoje atliktas tyrimas rodo, kad pusryčių atsisakymas arba labai lengvų pusryčių valgymas gali būti susijęs su didesne aterosklerozės ir kitų širdies ligų rizika vidutinio amžiaus žmonėms. Tyrėjai analizavo apie 4 tūkstančius 40–54 metų asmenų, kurie anksčiau nebuvo sirgę širdies ligomis, ir skirstė juos į tris pusryčių modelius pagal ryto metu suvartojamų kalorijų dalį.
Tyrimo duomenys ir pagrindinės išvados
Tyrime dalyviai buvo suskirstyti į: 1) asmenis, kurie nevalgė pusryčių arba per juos gaudavo mažiau nei 5 % dienos kalorijų (apie 3 % dalyvių), 2) mažai kaloringų pusryčių grupę (5–20 % dienos kalorijų, ~70 % dalyvių) ir 3) sočių pusryčių grupę (daugiau nei 20 % dienos kalorijų, ~27 % dalyvių). Mokslininkai įvertino arterijų susiaurėjimo laipsnį bei surinko informaciją apie gyvenimo būdą ir kitus širdies ligų rizikos veiksnius.
Analizė parodė, kad tie, kurie visai nevalgė pusryčių arba valgė labai nedaug, susidūrė su reikšmingai didesne aterosklerozės rizika — tam tikrais vertinimais net iki dvigubai didesne nei asmenys, valgę sotų rytinį valgį. Taip pat nustatyta, kad jų arterijos buvo maždaug 1,5 karto siauresnės, o antsvoris bei prastesnės mitybos įpročiai tarp jų buvo dažnesni.
Kodėl sotūs ir kokybiški pusryčiai svarbūs?
Yra keletas biologinių mechanizmų, kurie gali paaiškinti ryšį tarp pusryčių ir širdies sveikatos. Rytinis pilnas valgymas padeda geriau reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, mažina potraukį užkandžiauti ir persivalgyti vėliau per dieną, taip pat gali pagerinti lipidų profilį. Be to, nuolatinis pusryčių praleidimas dažnai siejamas su kitais rizikingais įpročiais — rūkymu, didesniu alkoholio vartojimu ar nepakankama fizine aktyvumo — kurie papildomai didina širdies ligų riziką.
Praktiniai patarimai ir tyrimo ribotumai
Mokslininkai pažymi, kad svarbu ne tik kalorijų kiekis, bet ir pusryčių maistinė kokybė. Rekomenduojami variantai apima daržovių omletą su visagrūdės duonos skrebučiu arba viso grūdo dribsnius su šviežiais vaisiais ir saujele riešutų; tai suteikia baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų, reikalingų stabiliai energijai per rytą.
Tyrimas taip pat turi trūkumų: pusryčių nevalgiusių grupė buvo palyginti maža, o kai kurie dalyviai galėjo specialiai praleisti pusryčius dėl dietos ar dėl jau egzistuojančių viršsvorio problemų — tai sudaro galimybę atvirkščiai priežasties ir pasekmės interpretacijai. Nepaisant to, šie rezultatai dera su anksčiau gautomis išvadomis ir pabrėžia, kad reguliarus ir maistingas rytinis valgis gali būti vienas iš paprastų žingsnių širdies ligų profilaktikai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.