Šiuolaikinėje medicinoje vaistais galima išgydyti arba suvaldyti daug ligų, tačiau neatsakingas jų vartojimas kelia rimtų rizikų. Kaip kadaise teigė garsus romėnų filosofas Seneka, „kai kurie vaistai gali būti pavojingesni už pačias ligas“.
Kodėl žmonės renkasi savigydą
Viena dažniausių savigydos priežasčių — praktiškumas ir laiko stoka. Pacientai dažnai neranda laiko ar susiduria su ilgomis eilėmis pas gydytojus, todėl renkasi greitą pagalbą vaistinėje ar gydymą namuose. Be to, platus nereceptinių vaistų asortimentas ir informacijos internetas skatina savarankiškus sprendimus. Tai svarbu suprasti, nes ne visi atvejai tinka savigydai ir ne visi žmonės turi reikiamų žinių tinkamam medikamentų pasirinkimui.
„Priežastys, kodėl taip yra, yra kompleksinės. Viena svarbiausių – ilgos eilės pas gydytojus. Juk negaluojant ir laukiant vizito pas gydytoją, kuris dažniausiai įvyksta ne čia ir dabar, o po kelių dienų, savaitės ar dar ilgesnio laiko tarpo, reikia kažkaip sau padėti.
Natūralu, kad žmonės ieško alternatyvų ir gydosi taip, kaip supranta, tuo, kas jiems prieinama. Savo vaidmenį šioje situacijoje turi ir gana menkas žmonių farmakologinis raštingumas – dauguma nežino, kad vaistų vartojimas turi savas taisykles, neįsigilina į jas“, – teigė K. Grigaliūnaitė.
Kada savigyda tampa pavojinga
Savarankiškas gydymas gali palengvinti lengvus simptomus, tačiau jis taip pat gali maskuoti sunkesnę ligą arba sukelti rimtų komplikacijų. Tai ypač aktualu, kai pacientas netinkamai parenka dozes, sumaišo kelis preparatus arba vartoja sudėtinius produktus be konsultacijos.
„Jei ji tinkama, tuomet ji naudinga tiek pačiam pacientui, tiek visuomenei, nes galima greitai palengvinti nesunkių ligų simptomus ar netgi pasveikti.
Tačiau savarankiškas ligų diagnozavimas ir gydymasis gali būti rizikingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, pacientas gali netinkamai nustatyti sau ligą, netinkamai pasirinkti vaistus, jų dozę ar gydymo kurso trukmę.
Antras svarbus niuansas tas, kad savigydos tikslu vartojami vaistai gali maskuoti sunkesnę ligą, dėl to pacientas gali per vėlai kreiptis į gydytoją“, – tvirtina K. Brundzienė.
Be to, nereceptiniai vaistai nėra visiškai be rizikos. „Retai, tačiau pasitaiko, jog nereceptiniai vaistai sukelia sunkių nepageidaujamų reakcijų, todėl svarbu atidžiai perskaityti pakuotės lapelyje esančius įspėjimus ar kontraindikacijas, kokiais atvejais vaisto negalima vartoti arba kada tai reikia daryti atsargiai.” Tai ypač svarbu, kai pacientas vartoja kelis preparatus vienu metu — gali kilti nepageidaujamos sąveikos.
Praktiniai patarimai saugiems sprendimams
Prieš pirkdami net ir „paprastą“ nereceptinį vaistą, pasitarkite su vaistininku: jis gali patarti, kuri veiklioji medžiaga būtų tinkamiausia konkrečiam simptomui. „Pavyzdžiui, dauguma pacientų žino tokį vaistą kaip aspirinas, tačiau tikrai ne visi yra skaitę ar girdėję, kad vienokia šio preparato dozė yra skirta gydyti skausmą, kitokia – slopinti kraujo krešėjimą”, – primena specialistė.
Atkreipkite dėmesį į sudėtinius preparatus: jie gali turėti kelias veikliąsias medžiagas, ir kartais pacientui reikalinga tik viena. „Pavyzdžiui, silimarinąs gaminamas tiek kaip vaistas, tiek kaip maisto papildas ir kai kurių skirtingų gamintojų produktuose silimarino dozė gali skirtis keliais kartais.” Rekomenduojama išvardinti simptomus vaistininkui ir patikrinti vaistų suderinamumą su kitais vartojamais preparatais.
Jeigu simptomai nepraeina per nurodytą nereceptinio vaisto gydymo laikotarpį, jei atsiranda pakilusi temperatūra, stiprus skausmas, kvėpavimo sutrikimai, odos bėrimai ar kiti nerimą keliantys požymiai — nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Atsargumas, informacija ir konsultacija su specialistu dažniausiai padeda išvengti rimtų pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.