Pastaraisiais metais ketogeninė, kitaip vadinama riebalų dieta, sulaukė didelio susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šią mitybos kryptį populiarina ne tik žymūs žmonės, bet ir kai kurie medicinos specialistai. Sparčiai augantis keto dietos šalininkų skaičius verčia išsamiau pažvelgti į šios dietos principus, jos naudą ir galimus pavojus.
Keto dietos pagrindai ir principais besiremianti mityba
Tradiciškai tradicinėse mitybos piramidėse rekomenduojama, kad didžiąją dalį dienos kalorijų, apie 50-70 proc., sudarytų angliavandeniai. Riebalai turėtų sudaryti apie trečdalį, o likusią dalį – baltymai. Tačiau ketogeninė dieta šį principą pakeičia iš esmės: rekomenduojama apie 70 proc. kalorijų gauti iš riebalų, 20-25 proc. – iš baltymų, o vos 5 proc. palikti angliavandeniams. Įprastas maisto racionas dėl to gerokai keičiasi, atsisakoma daugelio įprastų angliavandenių šaltinių: vaisių, krakmolingų ir grūdinių produktų.
Pagrindinis ketogeninės mitybos mechanizmas yra ketonų gamyba organizme, kai dėl žemo angliavandenių kiekio energijos šaltiniu tampa ketonai. Šią būseną vadiname ketoneze ir ji laikoma pagrindiniu keto dietos veikimo principu. Gliukozė iš angliavandenių šioje mityboje daugiausiai gaunama iš baltymų, o energijos šaltiniu tampa riebalai – tokie produktai kaip avokadai, alyvuogių aliejus, riebi žuvis, sviestas ir kokosų aliejus yra nepakeičiami.
Istorinis ketogeninės dietos kontekstas ir taikymas
Keto dieta nėra naujovė – ji buvo pradėta taikyti dar 1921 metais, ypač gydant epilepsiją sergančius vaikus. Pastebėta, kad ši mityba dažnai veikė efektyviau nei vaistai, o pirmasis gydymo metodas net apėmė laikotarpį, kai pacientai badavo, siekiant organizmą išvalyti nuo toksinų. Vėliau ši dieta sulaukė dėmesio gydant nutukimą ir šiandien yra rekomenduojama net tam tikrų vėžio formų gydymo kontekste.
Vienas iš reikšmingų tyrimų buvo Kuveito universiteto 2004 metų eksperimentas, kuriame 83 nutukę pacientai 24 savaites laikėsi ketogeninės dietos. Rezultatai parodė ne tik reikšmingą kūno masės sumažėjimą, bet ir pagerėjusius cholesterolio bei gliukozės rodiklius.
Kenksmingų pokyčių šlapime nenustatyta – tai rodo, kad tinkamai taikoma keto dieta gali pasiūlyti efektyvių sprendimų sveikatos gerinimui.
Keto dietos nauda ir rizikos
Nors ketogeninė dieta turi nemažai šalininkų, svarbu atkreipti dėmesį į individualias organizmo reakcijas. Garsi dietologė K. Mancinelli pažymi, kad rezultatai gali labai skirtis, priklausydami nuo asmens fizinės būklės bei gebėjimų organizme deginti riebalus kaip pagrindinį energijos šaltinį. Keto dieta ypač nerekomenduojama tiems, kurie turi širdies, kepenų ar inkstų sutrikimų, taip pat sergantiems antrojo tipo diabetu.
Be to, pirmoji keto dietos savaitė gali būti sudėtinga – pasireiškia vadinamasis „keto gripas“, kurį lydi silpnumas, galvos skausmai, pykinimas ir kitos nemalonios simptomų apraiškos. Šis laikotarpis nėra privalomas visiems, bet reikėtų tam pasiruošti.
Dietologai pataria keto dietą laikytis ne nuolat, o optimaliai – 4–6 savaites. Ilgesnis laikotarpis be maistingųjų medžiagų pusiausvyros gali sukelti sveikatos problemų: susilpnėti imunitetas, sutrikti virškinimo bei hormonų sistemos veikla, atsirasti odos problemų, plaukų slinkimas, o kartais netgi inkstų ligos ir antro tipo diabetas.
Aktyvi medikų priežiūra, kraujo bei šlapimo tyrimų stebėjimas yra būtinas, kai laikomasi ketogeninės dietos. Tai leidžia laiku pastebėti nepageidaujamus pokyčius ir užkirsti kelią sveikatos sutrikimams.
Išvados
Ketogeninė dieta gali būti naudinga tam tikroms žmonių grupėms – sergantiems epilepsija, nutukusiems ar net kai kuriems vėžio atvejams. Tačiau reikia būti atsargiems ir nepasiduoti madoms be tinkamos medicininės konsultacijos. Rekomenduojamas šios dietos taikymas trumpam laikotarpiui ir griežtas specialistų priežiūros laikymasis, kad dieta padėtų sveikatai, o ne žlugdytų ją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.