Gelinio lakavimo populiarumas auga dėl ilgaamžiškumo ir blizgesio, tačiau nauji įspėjimai iš dermatologų verčia susimąstyti apie procedūros saugumą. Nors tiesioginių įrodymų mažai, specialistai atkreipia dėmesį į potencialias pasekmes — nuo odos senėjimo iki padidėjusios odos vėžio rizikos. Svarbu suprasti mechanizmus, rizikos veiksnius ir praktines apsaugos priemones, kad grožio procedūros netaptų sveikatos problema.
Kokią riziką kelia gelinis lakavimas?
Pagrindinė problema — LED lempos, naudojamos geliniam lakavimui, skleidžia UVA spindulius. UVB spinduliai dažniau siejami su nudegimais, o UVA pasižymi gilesniu poveikiu odos audiniams ir turi potencialą skatinti senėjimą bei mutacijas, kurios ilgainiui gali prisidėti prie vėžio vystymosi. Tyrimų apie šio tipo manikiūro ilgalaikes pasekmes atlikta palyginti nedaug, o procedūrų praktika salonuose labai skiriasi, tad apskaičiuoti realią riziką sunku.
„Mums pakanka patarti pacientams saugoti savo odą“, – sako medicinos daktarė Chris Adigun, Šiaurės Karolinoje, Čapel Hilyje, dirbanti dermatologė, parengusi gaires Amerikos dermatologų asociacijai. Jos pastebėjimas pabrėžia, kad šiuo metu geriausia strategija yra prevencija, kol mokslas suteiks aiškesnes rekomendacijas.
Kam gresia didžiausias pavojus?
Tikslaus atsakymo nėra, tačiau yra aiškių rizikos veiksnių: šviesi odos pigmentacija, ankstesni odos vėžio atvejai, genetinė polinkis, imuninės sistemos nusilpimas ir vaistai, didinantys jautrumą šviesai. Dermatologai taip pat atkreipia dėmesį į procedūrų dažnumą — reguliarūs vizitai kas dvi savaites ar dažniau reikš didesnę cumulatyvinę UVA dozę nei retokesni apsilankymai.
Be to, kai kurie medikamentai (chemoterapijos vaistai ar kai kurie antibiotikai) gali padidinti jautrumą UVA spinduliams ir pakenkti odai labiau nei įprastai.
Kaip apsisaugoti
Yra keletas praktinių priemonių, kurios mažina riziką. Dažniausiai siūlomi pirštinių variantai, paliekantys atvirus nagus, taip sumažinant rankų odos tiesioginį spinduliuotės poveikį. „Rekomenduoju pridengti odą – nesvarbu, ar tam rinksitės pirštines, skarą ar kitą priemonę, padedančią apsisaugoti nuo UV spindulių“ – teigia Ch.
Adigun. Kremo nuo saulės naudojimas galimas, tačiau turi trūkumų: „daugelis priemonių nuo saulės paprastai ima veikti po 20 minučių, tad niekas nelauks 20 minučių, kol užteptas kremas taps veiksmingas“. Be to, procedūros metu kremas gali būti nuvalytas, o jo efektyvumas prieš salonų LED šviesą nėra pilnai ištirtas.
Dermatologas Joshua Zeichner siūlo saikingumą: „Gelinio lakavimo privalumas tas, kad jis išlieka kelias savaites, tad paprastai nėra reikalo jį atlikti dažniau nei kartą per mėnesį“, – tvirtina dermatologas. Jis taip pat pataria naudoti apsaugą: „Naudokite plataus spektro priemonę su dideliu SPF skaičiumi: ištepkite ja pirštus, įskaitant ir odą aplink nagus, kad taip apsisaugotumėte nuo UVA spindulių”, – pataria J. Zeichneris.
Gelio nuvalymas ir nagų sveikata
Nuvalyti gelį dažniausiai reikalauja acetono, kuris gali nagus išsausinti ir praretinti. Svarbu vengti gelio lupimo rankomis — tai gali pažeisti natūralią nago plokštelę ir net priversti nulupti visą nagą. Ch. Adigun pasakoja apie pacientes: „Turėjau daugiau nei vieną pacientę, kurios nusilupo visus pirštų nagus. Jos nežinojo, kad nulupa visą nagą, tačiau gelis buvo tvirčiau prikibęs ne prie nago, o prie piršto”, – prisimena gydytoja. Todėl rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus specialistus ir laikytis saugių nuėmimo procedūrų.
Apibendrinant, gelinis lakavimas nėra vienareikšmiškai pavojingas, tačiau vartotojai turėtų žinoti apie galimas rizikas, vengti per dažnų procedūrų ir imtis paprastų apsaugos priemonių, ypač jei yra rizikos veiksnių ar jautrumo šviesai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.