Prieširdžių virpėjimas tampa vis dažnesne diagnoze ir vis mažesniame amžiuje. Medikai atkreipia dėmesį, kad netinkamai valdant šį ritmo sutrikimą, smarkiai padidėja išeminio insulto rizika, o pasekmės gali būti tragiškos tiek pacientui, tiek visuomenei. Straipsnyje aptariame, kodėl svarbu laiku atpažinti problemą, kokios gydymo galimybės egzistuoja ir kokias kliūtis patiria ligonių priežiūra dėl vaistų kompensavimo tvarkos.
Kas tai yra prieširdžių virpėjimas?
Prieširdžių virpėjimas (aritmija) – tai neritmiški prieširdžių susitraukimai, kai prieširdžiai „virpa“ ir nepajėgia efektyviai išstumti kraujo į skilvelius. Dėl to širdies ertmėse gali formuotis kraujo krešuliai, kurie pasišalindami gali keliauti į smegenis ir sukelti išeminį insultą. „Blogiausia, – ir taip atsitinka 80 proc. atvejų, – kad trombas gali pasiekti smegenis ir ten užkimšti kraujagyslę. Kai taip nutinka, įvyksta išeminis insultas, labai greitai žūsta kraujotakos netekusi smegenų dalis. Tai labai pavojinga būklė“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas prof. habil. dr. Audrius Aidietis.
Gydymo galimybės: nuo varfarino iki naujos kartos antikoaguliantų
Tradiciškai ilgą laiką buvo naudojamas varfarinas – veiksmingas, bet sudėtingai dozuojamas vaistas, kurio poveikį reikėjo reguliuoti pagal INR rodiklius ir dažnai tikrinti kraują. Dėl sąveikų su kitais vaistais ir maistu bei individualios dozės variacijos, daugelio pacientų kraujo krešumo kontrolė lieka nepakankama. Tai patvirtina ir klinikiniai tyrimai: „Šis mūsų tyrimas taip pat parodė, kad, neparinkus tinkamos varfarino dozės, didžiausia problema Lietuvoje – ne nukraujavimo rizika, o nepakankama apsauga nuo išeminio insulto, – sako doc. G. Urbonas. – Šeimos gydytojai, matydami tą trapų pacientą – vyresnio amžiaus, sergantį daugeliu gretutinių ligų, kitaip sakant, tą, kuriam antikoaguliantų labiausiai reikia, ir įtardami, kad kraujavimas jam gali įvykti dažniau nei kitiems pacientams, neskuba didinti varfarino dozės, o dėl to kyla išeminio insulto pavojus.”
Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai (dažnai vadinami DOAC arba tiesiog naujieji antikoaguliantai) veikia stabiliau, rečiau reikalauja kraujo tyrimų ir gali ženkliai sumažinti insulto riziką.
„Krešumą mažinančių vaistų skyrimas gydant tokius pacientus yra labai reikšmingas, – teigia profesorius. – Anksčiau visada skirdavome prieš beveik 70 metų sukurtą varfariną. Šis vaistas stabdo vitamino K veikimą, nuo kurio didele dalimi priklauso, ar normaliai krešės kraujas. Jo skyrimą mes galime kontroliuoti pagal tam tikrus kraujo rodiklius. Tačiau yra žmonių, kuriems sureguliuoti kraujo krešumą labai problemiška. Mat šis vaistas reaguoja su kitais medikamentais ir netgi maistu.”
Kompensavimo ir prieinamumo iššūkiai
Problema ta, kad naujos kartos vaistai Lietuvoje kompensuojami pagal griežtas taisykles: daugelis ligonių privalo įrodyti, jog varfarinas jiems netinka ne mažiau kaip 3–6 mėnesius, o tyrimus atlikti reguliariai. Tokia tvarka ilgoje perspektyvoje gali kainuoti brangiau – tiek finansine, tiek socialine prasme, nes sergantysis, nepaisant gydymo, rizikuoja likti neįgalus. Medikai siūlo supaprastinti skyrimo sąlygas ir kompensuoti naujuosius vaistus tiems pacientams, kuriems insulto rizika yra didžiausia.
Kaip elgtis pacientams ir artimiesiems?
Svarbu žinoti insulto požymius: staigus veido nusvyjimas, kalbos sutrikimas, silpnumas vienoje kūno pusėje. Gavus bet kurį iš šių požymių, reikia skubiai kviesti medikus. Pacientams su prieširdžių virpėjimu rekomenduojama nuolat sekti širdies ritmą, laikytis gydytojo nurodymų, aptarti gydymo alternatyvas ir, jei reikia, kreiptis į specialistus dėl antikoaguliantų parinkimo. Ankstyva intervencija ir tinkamas medikamentinis valdymas gali ženkliai sumažinti insulto riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Politikos formuotojai ir sveikatos sistemos vadovai turi vertinti ilgalaikes išlaidas bei pacientų gerovę: investicija į prieinamą ir efektyvų gydymą gali sumažinti išlaidas, susijusias su neįgaliųjų priežiūra bei darbingumo netekimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.