Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 200 naujų išsėtinės sklerozės (IS) atvejų. Dauguma susirgimų pasireiškia jauname amžiuje, todėl pirminiai simptomai dažnai priskiriami stresui, nuovargiui ar pervargimui ir lieka neįvertinti. Toks delsimas gali lemti vėlesnę ligos pažangą, todėl specialistai ragina atkreipti dėmesį į ankstyvuosius požymius ir laiku kreiptis į neurologą.
Pirmieji signalai: ką verta pastebėti
Neurologė dr. Rasa Kizlaitienė akcentuoja, kad išsėtinė sklerozė gali debiutuoti įvairiai, tačiau dažniausi požymiai būna susiję su jutimais, raumenų jėga ir rega. „Dažniausi pasitaikantys simptomai yra galūnių silpnumas, kai pradeda silpti ranka arba koja, kliūti pėda einant, taip pat įvairūs jutimo sutrikimai – tirpimas, dilgčiojimas, jausmas tarsi per vatą. Labai būdingi ir regos sutrikimai viena akimi: skausmas judinant akį, susiaurėjęs akiratis, matymo iškritimai. Taip pat gali pasireikšti koordinacijos, pusiausvyros sutrikimai ar svaigimas“, – sako dr. R. Kizlaitienė.
Simptomų kintamumas ir klaidingas saugumas
Vienas iš IS klastingumo bruožų yra simptomų tranzitorikas — požymiai gali trukti keletą dienų ar savaičių ir vėliau išnykti. „Simptomai gali tęstis savaitę, dvi ar ilgiau ir vėliau visiškai išnykti. Dėl to žmonės dažnai nusprendžia, kad nieko rimto nenutiko, simptomus priskiria stresui, nuovargiui ar pervargimui ir į gydytojus nesikreipia. Kartais liga taip nepastebėta gali progresuoti daugelį metų”, – perspėja gydytoja.
Kuo IS nėra: mitų sklaida
Visuomenėje dažnai pasitaiko klaidingų įsivaizdavimų apie ligą. „Tai nėra atminties blogėjimo liga. Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kai organizmo imuninė sistema pažeidžia nervų mielino apvalkalą. Liga pasireiškia įvairiais neurologiniais simptomais, priklausomai nuo to, kuriose galvos ar nugaros smegenų vietose susiformuoja pažeidimai”, – aiškina dr. R. Kizlaitienė.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Specialistai nurodo kelis veiksnius, susijusius su didesne IS rizika: vitamino D trūkumas, rūkymas, nutukimas, infekcijos ir genetinis polinkis.
Didesnis sergamumas fiksuojamas regionuose su mažesne saulės aktyvumu, todėl vitaminą D patariama stebėti. „Vitaminas D dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje. Esant jo trūkumui, gali aktyviau vykti neurouždegiminiai procesai ir sparčiau progresuoti nervų sistemos pažeidimai”, – pažymi gydytoja.
Diagnozė, gydymas ir kada kreiptis
Tikslinti diagnozę padeda neurologinė konsultacija ir tyrimai: magnetinis rezonansas (MRI), gydytojo vertinimas, smegenų skysčio (likvoro) tyrimai bei evokaciniai potencialai. Laiku pradėtas gydymas gali ženkliai sulėtinti ligos progresavimą. „Praktika rodo, kad žmonės dažnai linkę laukti, kol simptomai praeis savaime, ypač jei jie nėra labai ryškūs arba trunka neilgai. Tačiau neurologinių sutrikimų atvejais delsti nereikėtų – ankstyva konsultacija, tyrimai ir gydymo pradžia gali turėti didelės reikšmės tolimesnei ligos eigai ir gyvenimo kokybei”, – sako Audrius Zinevičius.
Galiausiai svarbu atminti: ne kiekvienas simptomų derinys reiškia išsėtinę sklerozę, tačiau pastebėjus naujus jutimo, regos, pusiausvyros ar judėjimo sutrikimus verta kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir modernus gydymas leidžia žmonėms išsaugoti darbingumą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.