Vos atšilus orams paplūdimiai prisipildo poilsiautojų, tačiau džiaugsmas dažnai nuvilia dėl nesaugios elgsenos vandenyje. Akivaizdu, kad nemokėjimas saugiai elgtis vandenyje yra rimta problema: pagal preliminarius duomenis, 2017 m. Lietuvoje nuskendo 142 asmenys, o 2016 m. – 190. Šios skaičių tendencijos primena, kad prevencija, mokėjimas plaukti ir elementarios gelbėjimo žinios gali išgelbėti gyvybes.
Mokytis plaukti – nuo mažumės
Mokėjimas plaukti yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, užtikrinančių saugumą prie vandens. Specialistai pabrėžia ankstyvą mokymąsi: „Vaikų kūnai lankstesni nei suaugusiųjų, tad ir įgyti naujus įgūdžius, tokius kaip plaukimas, jiems lengviau.” Tėvai turėtų kreiptis į profesionalius instruktorus, nes savarankiški bandymai neretai duoda priešingą efektą: „Norėdami gero, tačiau neturėdami pakankamai žinių, tėvai gali vaikams tik pakenkti. Nemokėdami taisyklingai kvėpuoti vandenyje, vaikai gali patirti išgąstį, po kurio, reikės ne tik mokyti vaiką plaukimo metodikos, bet pirmiausia padėti įveikti atsiradusią baimę”. Be technikos, plaukimo pamokos ugdo drausmę ir pasitikėjimą savimi, o tai svarbu tiek laisvalaikiui, tiek gyvybės išsaugojimui.
Saugos taisyklės ir prevencija
Kelios aiškios taisyklės gerokai sumažina riziką: neplaukti prie raudonos vėliavos, nekelti rizikingų iššūkių, nevartoti alkoholio prieš maudynes, nešokti į nepatikrintą vandenį ir nenaudoti pripučiamų čiužinių dideliame vėjyje. Atkreipkite dėmesį į ženklus ir gelbėtojų nurodymus, neleiskite vaikų vienų prie vandens net trumpam, o vyresnių brolių ar seserų priežiūra nėra pakaitalas suaugusiojo stebėjimui. Taip pat svarbu vengti maudynių sutemus, audros ar perkūnijos metu – elektros iškrovos vandenyje kelia mirtiną pavojų.
Kaip elgtis pastebėjus skęstantįjį
Profesionalus gelbėtojas atkreipia dėmesį, kad bendra poilsiautojų klaida yra savo jėgų pervertinimas ir nežinojimas, kaip elgtis pamačius skęstantįjį.
„Dažniausiai žmonės skęsta todėl, kad pajunta, jog nebegali kontroliuoti situacijos”. Pamatę skęstantį asmenį, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir įvertinkite situaciją, kad apsaugotumėte save ir kitus.
Plaukdami į pagalbą, turėkite plūduriuojantį daiktą, kurį galėtų laikytis skęstantysis. Gelbėkite iš nugaros, kad išvengtumėte išsitiesiančio, panikuojančio žmogaus gniaužtų. Jei pats pakliūstate į skęstančiojo gniaužtus, vienas iš būdų – uždėti delną ant aukos veido ir stumti jį tolyn, taip skęstantysis atsiloš ir rankos atsipalaiduos. Kitas būdas – nerti kartu po vandeniu, kad išsaugotumėte kontrolę ir leistumėte skęstančiajam instinktyviai paleisti jus.
Pirmosios pagalbos veiksmai
Atvilkus ant kranto, aukos galva turi būti atlošta, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai. Jei reikia, atlikite dirbtinį kvėpavimą – pirminius gaivinimo veiksmus gali atlikti bet kuris žmogus. Jei gaivinate vienas, po 2 oro įpūtimų į burną spustelėkite krūtinės ląstą 15 kartų. Jei gaivinate dviese, po kiekvieno oro įpūtimo spustelėkite krūtinės ląstą 5 kartus. Tęskite gaivinimą tol, kol žmogus atsipeikės arba atvyks greitoji pagalba.
Prevencija, šaltakraujiškumas ir elementarios gelbėjimo žinios gali sutrumpinti tragedijos kelią. Ruoškitės – mokykitės plaukti, gerbkite gelbėtojų nurodymus ir visuomet elkitės atsakingai prie vandens.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.