Panevėžio apygardos teismo sprendimas palikti galioti pirmosios instancijos nuosprendį, kuriuo Anykščių rajone labirintų parke 15-metę išžaginęs vyras nubaustas lygtine laisvės atėmimo bausme, sukėlė plačią visuomenės ir politikų kritiką. Byloje nurodomi konkretūs įvykio faktai: incidentas įvyko 2024 m. spalį, užpuolimas įvyko per ekskursiją pramogų parke, kai kaltinamasis, apsirengęs klounu ir dirbęs instruktoriumi-pagalbiniu, ėmė ir nusitempė nepilnametę į „Juostų labirintą“, kur įvykdė seksualinį nusikaltimą. Nors kaltinamasis neigė kaltę ir teigė, kad kontaktas vyko esą abipusiu sutarimu, teisme buvo įrodyta, kad panaudotas fizinis smurtas ir nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teisinio sprendimo esmė
Pirmosios instancijos Utenos apylinkės teismas vyrui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymas atidėtas dvejiems metams. Teismas taip pat įpareigojo nuteistąjį per du mėnesius pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje šešių mėnesių laikotarpiu, laikytis naktinio namų arešto nuo 22 val. iki 6 val. (išskyrus darbą ar mokslus) ir dalyvauti programose, skirtose smurtinį elgesį keisti turintiems asmenims. Be to, teismas įpareigojo mokėti nukentėjusiajai 5 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Panevėžio apygardos teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiosios gynėjo apeliacinius skundus, todėl ankstesnis nuosprendis išliko galioti.
Viešoji reakcija ir politinis rezonansas
Toks sprendimas sukėlė aštrias reakcijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė socialiniame tinkle rašė: „Šlykštu ir sunku suvokti: nepilnametę Anykščių rajono labirintų parke išžaginęs vyras lieka laisvėje, nors teismas jam skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę“. Ministrė pabrėžė, kad panašūs sprendimai smarkiai pakerta pasitikėjimą teisine sistema ir kelia klausimą dėl vienodų standartų taikymo visoms aukoms. Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius taip pat kritikavo sprendimą: „Tokie sprendimai pagrįstai kerta per žmonių tikėjimą teisingumo sistema Lietuvoje, nes plika akimi matyti, kad prievartautojo orumas buvo maksimaliai apsaugotas.
Tuo metu aukos orumas nustojo buvęs prioritetu su atmesta apeliacija“, – pranešime cituojamas V. Sinkevičius.
Teisiniai ir praktiniai aspektai
Lygtinis nuosprendis ir bausmės vykdymo atidėjimas dažnai sulaukia kritikos, kai kalbama apie sunkesnius nusikaltimus prieš viešąją tvarką ar asmens neliečiamumą. Vykdymo atidėjimas reiškia, kad galima realiai nesėsti į kalėjimą, jei nuteistasis nevykdys prisiimtų įpareigojimų ir nepadarys pakartotinių nusikaltimų per nustatytą terminą. Tačiau šis mechanizmas turi būti subalansuotas su aukos saugumo ir visuomenės pasitikėjimo apsauga. Šioje byloje dalis visuomenės mano, kad sankcija neatitinka padarytos žalos masto ir žinutės, kurią siunčia teisminė praktika.
Aukos apsauga ir sistemos iššūkiai
Byla dar kartą iškelia poreikį sustiprinti aukos teisių užtikrinimą, paramą ir prevencines priemones pramogų sektoriuje, ypač renginiuose ir atrakcionuose, kuriuose dalyvauja vaikai. Nepakanka tik teismo nuosprendžių – būtina užtikrinti, kad nukentėjusieji gautų psichologinę ir teisinę pagalbą, o prevencinės priemonės darbuotojų atrankoje ir veikloje būtų griežtinamos. Viešasis diskursas, politikų pareiškimai ir galimos teisminės inicijuotos peržiūros gali paskatinti pokyčius, kad panašūs atvejai būtų sprendžiami griežčiau ir jautriau aukos atžvilgiu.