Vidutinis vyrų ūgis Jungtinėse Amerikos Valstijose siekia apie 5 pėdas 9 colius (apie 175 cm). Šis skaičius remiasi 2015–2016 m. duomenimis, surinktais Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC). Tačiau svarbu pažymėti, kad toks vidurkis nėra taisyklė, kaip aukštas žmogus turėtų būti, o tik statistinis rodiklis, atspindintis populiacijos pasiskirstymą.
Vidutinio vyriško ūgio skirtumai pasaulyje
Vyriško ūgio vidurkiai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo pasaulio regiono. Šios skirtumų priežastys yra įvairios – nuo genetikos, mitybos iki socioekonominių sąlygų. Pavyzdžiui, aukščiausias vidutinis ūgis fiksuojamas Nyderlanduose, kur vyrų vidutinis ūgis siekia virš 6 pėdų (apie 183 cm). Tuo tarpu Pietryčių Azijos šalyse ir Gvatemaloje vidutinis vyrų ūgis yra žymiai mažesnis – apie 5 pėdas 4 colius (apie 162 cm) arba mažiau.
Kiti pavyzdžiai: Vokietijoje, Bermudose, Graikijoje, Puerto Rike, Australijoje, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje vidutinis vyrų ūgis svyruoja apie 5 pėdas 10 colių (apie 178 cm). Kinijoje, Pietų Korėjoje ir Irane jis yra panašus kaip JAV – 5 pėdos 9 coliai. Žemesnis ūgis matomas Meksikoje, Kenijoje ir Indijoje.
Kaip ūgis keitėsi istorijos eigoje?
Žmogaus ūgis per tūkstantmečius kito. Pavyzdžiui, prieš dešimt tūkstančių metų gyvenusių vyrų kaulai Europoje liudija apie vidutinį 5 pėdų 6 colių (apie 168 cm) ūgį, kuris yra beveik 3 coliais mažesnis už dabartinį JAV vidurkį. Pastaraisiais dešimtmečiais ūgis taip pat kito: 1960-aisiais vyrų vidurkis buvo apie colį mažesnis nei 2010 m.
Tokia dinamika rodo, jog mitybos, sveikatos priežiūros ir gyvenimo sąlygų pokyčiai vaidina svarbų vaidmenį ūgio kitime. Pavyzdžiui, Iranas per pastaruosius 100 metų užfiksavo vieną didžiausių ūgio augimų pasaulyje – apie 6,7 colių (apie 17 cm).
Mitybos ir genetikos įtaka ūgiui
Genetika yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žmogaus ūgį. Moksliniai tyrimai nurodo, kad daugiau nei 700 genų variantų gali paveikti ūgio formavimąsi.
Be to, artimų tėvų ūgis leidžia gana tiksliai prognozuoti vaiko potencialų ūgį naudojant vadinamąjį vidutinį tėvų ūgį.
Tačiau genetika nėra vienintelis veiksnys. Nepamainomas vaidmuo tenka tinkamai mitybai, ypač vaikystėje ir paauglystėje, kai vyksta spartus augimas. Baltymai, gaunami iš gyvulinės kilmės produktų, laikomi svarbiais augimui, o šių medžiagų gausa dažnai siejama su aukštesniu ūgiu. Pavyzdžiui, šiaurės ir centrinės Europos šalyse vyrai tradiciškai suvartoja daugiau gyvulinės kilmės baltymų, kas dalinai paaiškina jų didesnį ūgį palyginus su rytų Azijos šalimis, kur dieta yra daugiausia augalinė, pavyzdžiui, daugiausia valgomas ryžius.
Kitos ūgio formavimąsi veikiantys veiksniai
Be genetikos ir mitybos, ūgį gali paveikti ir lėtinės ligos, ypač vaikystėje. Sergant kai kuriomis ligomis, kurios trukdo maistinių medžiagų įsisavinimui ar organizmo vystymuisi – tarkime, anemija, lėtinė inkstų nepakankamumas, cistinė fibrozė, uždegiminės žarnyno ligos ar jaunatvinis idiopatinis artritas – vaiko augimas gali būti sulėtėjęs ar sutrikęs. Taip pat stiprios psichologinės traumos ir stresas gali turėti įtakos brendimo laikui ir galutiniam ūgiui.
Be to, yra reta būklė, vadinama gigantizmu, kai dėl tam tikrų hormoninių sutrikimų hormono, atsakingo už augimą, gamyba organizme yra pernelyg didelė. Prie tokios būklės prisideda įvairios ligos, kaip Karni sindromas, McCune-Albright sindromas, hipofizio augliai ir kitos.
Priešingai, labai mažas ūgis, dar vadinamas nykštumu, gali būti susijęs su genetinėmis ligomis, augimo hormonų trūkumu ar kitokiais endokrinologiniais sutrikimais.
Ūgio pokyčiai su amžiumi
Žmonės dažnai pradeda trumpėti sulaukę maždaug keturiasdešimties metų. Tai susiję su natūralia raumenų masės ir kaulų tankio mažėjimu, kuris pagilėja vyresniame amžiuje, ypač po septyniasdešimties. Toks pokytis gali būti stabdomas arba sulėtintas reguliariai tikrinantis sveikatą ir tinkamai rūpinantis kaulų sveikata.
Kaip tiksliai išmatuoti ūgį?
Norint tiksliai išmatuoti ūgį, reikėtų stovėti tiesiai prie lygaus sienos paviršiaus su kulnais prie pat sienos ir pečiais prispaustais. Ant galvos reikia uždėti tvirtą, lygią plokštelę (pvz., knygą) ir užfiksuoti vietą, kur ši plokštelė liečia sieną. Šią vietą pamatuokite nuo grindų naudodami matavimo juostą. Matavimo tikslumas gali būti iki vieno aštunto colio (maždaug 0,3 cm).
Apibendrinant – ūgis yra sudėtingas ir daugybės veiksnių nulemtas žmogaus bruožas, kurį lemia tiek genetika, tiek aplinkos sąlygos, mityba ir sveikatos būklė. Jis kinta per gyvenimo laikotarpį, atspindėdamas tiek evoliucines, tiek individualias organizmo savybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.