Šiuolaikinio gyvenimo ritmas daugelį verčia susidurti su nuolatine įtampa, nerimu ir miego sutrikimais. Tokie simptomai — sutrikęs miegas, greitas nuovargis, susijaudinimas, virškinimo problemos ar širdies permušimai — ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir ilgainiui gali lemti rimtesnes psichikos bei fizinės sveikatos problemas. Svarbu atpažinti šiuos požymius laiku ir imtis priemonių, kad nerimas netaptų nevaldoma būsena.
Nerimas ir jo pasekmės
Nerimo sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai: sustandėjęs kvėpavimas, dusulys, prakaituojantys delnai, drebulys, galvos svaigimas ar „gniužulas“ gerklėje. Ilgalaikė įtampa silpnina dėmesio koncentraciją, didina klaidų skaičių darbe ir trikdo tarpasmeninius santykius. Be to, prastas miegas didina depresijos riziką, o psichologiniai sutrikimai kartais pasireiškia ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, skrandžio ar širdies problemomis.
Vaistiniai augalai — saugi alternatyva
Fitoterapeutai įspėja nesižavėti vien cheminiais preparatais ir siūlo natūralesnes priemones nervams raminti. „Ramybė – didžiausia vertybė, kurią padeda išsaugoti ne tik laiko leidimas gamtoje, bet ir tam tikri augalų mišiniai“, – patikino V.Skirkevičius. Dažniausiai vartojami valerijonai, melisos, ramunėlės, pipirmėtės ir apyniai. Iš jų ruošiamos arbatos, ekstraktai, tinktūros ir eteriniai aliejai, kurie gali pagerinti miego kokybę ir sumažinti nerimą.
Populiariausi augalai ir jų poveikis
Valerijonai tradiciškai laikomi pirmąja pagalba nerimui ir nemigai, tačiau ilgai vartojant gali pasireikšti virškinimo sutrikimai. „Nors tarp penkių svarbiausių augalų, padedančių nusiraminti, pirmoje vietoje – valerijonai, dažnai nepakanka vien šio augalo. O ilgai vartojant vien valerijonų šaknis gali atsirasti virškinimo sutrikimų“, – įspėjo V.Skirkevičius. Melisos ramina, reguliuoja kraujospūdį ir padeda nuo galvos skausmo. Apyniai gerina miegą, palaiko hormonų pusiausvyrą ir mažina nervinę įtampą. Ramunėlės veikia raminamai ir pagerina virškinimą, o pipirmėtės atpalaiduoja lygiuosius raumenis bei turi gausų eterinių aliejų spektrą.
Mišiniai, saugumas ir praktinės rekomendacijos
Fitoterapeutai pabrėžia augalų derinių pranašumą: „Gamtoje nerandu nieko naudingesnio nervų sistemai stiprinti kaip valerijonų, ramunėlių žiedų, melisų, pipirmėčių lapų ir apynių spurgų mišinys“, – teigė fitoterapeutas. Derinant augalus, sumažėja pavienių žolių nepageidaujamos savybės: „Ilgai vartojant valerijonų šaknų ekstraktą gali pasireikšti apatija, darytis silpna, o apynių spurgai slopina lytinį potraukį. Pipirmėtės gali mažinti skrandžio sulčių rūgštingumą. Tačiau kai šie augalai vartojami kaip mišinys, šios savybės neišryškėja. Priemonė tampa saugi net vartojama ilgą laiką“, – patikino V.Skirkevičius.
Praktikoje rekomenduojama vartoti augalinius mišinius kaip arbatas ar standartizuotus ekstraktus, laikantis dozavimo taisyklių. Tokius mišinius galima vartoti ilgiau nei trumpalaikius receptinius raminamuosius preparatus, tačiau visada verta pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis. Beje, mišinių vartojimas tinka ir vaikams nuo penkerių metų pagal specialistų rekomendacijas.
Galiausiai fitoterapeutas primena, kad ramybė formuojama ne tik vaistais: „Daugiau gryno oro ir judėjimo, daugiau nuoširdžių žvilgsnių ir pozityvaus bendravimo, dažniau pakeltų žvilgsnių į dangų ir medžių viršūnes, daugiau dėkingumo už tai, kas mums duota“, – to fitoterapeutas V.Skirkevičius linki kiekvienam, ieškančiam ramybės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.