Vitamine D dažnai minimas kaip svarbus kaulams, tačiau naujausi ekspertų pastebėjimai rodo, kad jo reikšmė kur kas platesnė. Dietologė dr. Rūta Petereit pabrėžia, kad optimali vitamino D koncentracija kraujyje prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos, imuninės sistemos stiprinimo ir net onkologinių ligų prevencijos.
Kiek žmonių trūksta ir kokia norma
Gydytojos vertinimu, ideali vitamino D koncentracija siekia apie 75 nanomolius litre. „Atlikti tyrimai rodo, kad Europoje gyvenančių žmonių kraujyje dažniausiai randama iki 49 nanomolių litre, na, o Lietuvoje apie 80 proc. gyventojų turi vitamino D trūkumą”, – sako gydytoja. „Svarbu pasiekti 75 nanomolius litre. Iš to ką matau praktikoje, galiu pasakyti, kad vienas iš 5 pacientų šią normą turi, tačiau tik vienas iš 5. Dažniausiai [vitamino D] koncentracija yra mažesnė nei 50 nanomolių litre.” Dėl to rekomenduojama reguliariai tikrinti 25(OH)D koncentraciją kraujyje, ypač rizikos grupėms.
Platesnis poveikis nei tik kaulai
Vitaminas D neapsiriboja kalcio apykaita ir kaulų stiprumu. „Matome, kad kyla kraujospūdis, cukrinis diabetas nevaldomas, pavasarį jaučiame lėtinį nuovargį. Visa tai gali būti susiję su vitamino D trūkumu, mes pastebime tik ledkalnio viršūnę, – sako dietologė dr. R. Petereit. – [Tyrimai] rodo, kad vitamino D trūkumas yra tiesiogiai susijęs su širdies, kraujagyslių sistema, mažina lygiųjų raumenų proliteraciją (procesas, kurio metu raumenų ląstelės dauginasi – DELFI), taip pat turi įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui, kitoms ligoms <...> Labai dažnai mažas kiekis vitamino D būna ir tam tikrų alergijų bei autoimuninių ligų priežastimi.” Be to, atkurus tinkamą kiekį, stebėtas mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimas.
Saulė yra svarbi, bet nepakankama
Daugelis mano, kad ilgai būdami lauke užsitikrins pakankamą vitamino D kiekį. „Pacientai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, sako visą vasarą praleidžiantys lauke. Esą darže jie prabūna po 8 valandas.
Turime žinoti, kad efektyvios yra tik 15 minučių saulėje, vėliau vitamino D sintezė blokuojama, – pabrėžia gydytoja. – Visų pirma reikėtų žinoti, kiek mūsų kraujyje yra vitamino D, tada jau galvoti apie šaltinius – saulės šviesą. Neabejotinai kažkiek gauname ir su maistu, tačiau papildomai turime vartoti multivitaminus arba papildus. Su maistu tikrai negausime tokio vitamino D kiekio, kuris būtų lygus tūkstančiui veikimo vienetų. 40 kiaušinių juk nesuvalgysime. Skumbrės gal ir galėtume suvalgyti, bet vėlgi, priklauso nuo to, kokia yra ta žuvis.” Saulės sintezę lemia odos tipas, geografinė platuma, sezonas ir apsauga nuo saulės, todėl tikintis pakankamos gamybos vasaros laikotarpiu nebūtinai užtenka.
Vartojimo praktika ir saugumas
Vitamino D kiekis preparatuose skiriasi, tad vartojimas turi būti atsakingas. „Klaidos daromos tiek mūsų, tiek pacientų. Nežinome kiekio, pradedame vartoti bet ką ir bet kada”, – pripažįsta dr. R. Petereit. „Nežiūrime dozių, vartojame per trumpai, ne kasdien. Pacientai prisipažįsta, kad būna dienų, kai išgerti vitamino tiesiog užmiršta”, – sako gydytoja.
Dr. Petereit pateikia konkretų pavyzdį: „Šiandien turime „Boncel“ preparatą. Čia yra 25 tūkst. veikimo vienetų. Lyginant su ankstesniais preparatais, atrodo daug, tačiau gerti reikia po dvi ampules per savaitę. Šitaip aštuonias savaites ir tik po 3 mėn. nuo vartojimo pradžios išsitirti vitamino D koncentraciją kraujyje, – pasakoja dr. R. Petereit. – Ar saugu? Kasdien suvartojant 2 tūkst. veikimo vienetų dozę arba per savaitę du kartus po 25 tūkst. vienetų – jau po kelių dienų vitamino D koncentracija padidėja ir pacientai jaučiasi geriau. Kraujo tyrimai irgi nesiskiria, fosforo kiekis normalus. Tikrai nereikia bijoti. Didesnė dozė irgi saugi.” Vis dėlto atsargiau reikėtų elgtis pacientams su inkstų ar kepenų ligomis, todėl „Gydytojams rekomenduoju pirmiausia padaryti tyrimus, jokiu būdu nepiktnaudžiauti, o įsitikinti ir tada paskirti preparatą”, – sako dr. R. Petereit.
Gyvenimo būdas kaip pagalbinė priemonė
Fizinė veikla ir tinkama mityba stiprina vitamino D poveikį. „Vitamino D trūkumas blogina mūsų protinį darbingumą, silpnina imuninę sistemą, ypač prastėja sportinis darbingumas”, – sako profesorius. – Atkreipiu dėmesį į senyvo amžiaus žmones. Norint, kad kaulai būtų kieti, raumenys stiprūs, be nuolatinio judėjimo, tinkamos mitybos, svarbu susidraugauti ir su mūsų sena palydove – saule.” Tačiau nepersistenkite: „Labai svarbu yra nepersistengti. Jeigu mes kiekvieną dieną saulėje praleidžiame po valandą ir daugiau, padidėja rizika susirgti odos vėžiu. Štai kodėl sistemingai ir po truputį mėgautis saule – sveikatos šaltinis.”
Apibendrinant: patikrinkite vitamino D kiekį kraujyje, aptarkite rezultatus su gydytoju ir pagal poreikį papildykite vitamino D dozes prižiūrint specialistui. Tai viena iš priemonių mažinti lėtinių ligų riziką kartu su aktyviu gyvenimo būdu ir subalansuota mityba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.