Ne vieną kartą girdėta apie žmones, kurie po klinikinės mirties sugrįžo į gyvenimą ir pasakojo neįprastus potyrius, vadinamus apymirtinėmis patirtimis (angl. near-death experience, NDE). Šie išgyvenimai tradiciškai siejami su dvasinėmis vizijomis, nepaaiškinamais pojūčiais ir tam tikra mistika. Tačiau mokslininkai imasi pažangesnių tyrimų, kad objektyviai įvertintų NDE dažnį, jų priežastis ir galimą poveikį pacientų tolimesniam gyvenimui.
Vienas naujausių tyrimų, atliktas glaudžiai bendradarbiaujant Belgijos ir Kanados universitetams, siekė išsiaiškinti, kaip dažnai intensyviosios terapijos skyriuose gydyti pacientai patiria apymirtines patirtis. Tyrime dalyvavo 126 pacientai, kurie intensyvios terapijos skyriuose praleido bent septynias dienas. Mokslininkai juos apklausė praėjus laikui po išrašymo, siekdami nustatyti, kiek jų patyrė NDE ir kokie veiksniai tai lemią.
Apymirtinių patirčių dažnumas ir priežastys
Tyrimo rezultatai parodė, kad net 15 procentų tiriamųjų patyrė apymirtines patirtis. Tai rodo, kad NDE nėra retas reiškinys tarp sunkiomis ligomis sergančių pacientų. Svarbu pabrėžti, kad šie išgyvenimai nebuvo susieti vien tik su medicininiais veiksniais, tokiais kaip širdies sustojimas ar sunki trauma. Mokslininkai pažymėjo, kad didžiausią įtaką NDE patyrimui, atrodo, turi paciento asmeniniai dvasiniai įsitikinimai ir jų disociaciniai polinkiai, o ne vien tik fizinė sveikatos būklė.
Profesorius Bruceas Greysonas, šios srities ekspertas, apibrėžia apymirtinę patirtį kaip stiprius, kartais gyvenimą keičiančius išgyvenimus, kuriuos žmonės patiria esant labai ekstremalioms fiziologinėms sąlygoms, pavyzdžiui, po gyvybei pavojingos traumos ar gilios anestezijos. Šių potyrių prigimtis lieka paslaptinga, tačiau tyrėjams svarbu išsiaiškinti, kas lemia jų atsiradimą ir kaip jie veikia pacientų savijautą.
Dvasiniai įsitikinimai ir gyvenimo kokybė
Tyrimo autoriai, Charlotte Martial ir Anne-Françoise Rousseau, atkreipė dėmesį, kad nors vienfaktorinė analizė siejo NDE su įvairiais medicininiais parametrais, daugiaveiksnė analizė parodė, kad svarbiausi NDE prognozės faktoriai yra dvasinis polinkis ir disociaciniai simptomai.
Kitaip tariant, žmogaus vidinės savybės ir įsitikinimai gali turėti didesnę įtaką nei jo fizinė būklė.
Įdomu, kad praėjus vieneriems metams po intensyvios terapijos kyla klausimas, ar NDE turėjo ilgalaikį poveikį pacientų gyvenimo kokybei. Tyrimas parodė, jog šie potyriai reikšmingai nepakeitė gyvenimo kokybės penkių dimensijų EuroQol klausimynu vertintais aspektais. Tai reiškia, jog NDE gali būti įspūdingi ir transformuojantys, tačiau jie nebūtinai susiję su pagerėjusia ar blogesne gyvenimo kokybe po tokių patirčių.
Išvados ir tolesni tyrimai
Mokslininkai pažymi, kad norint pilnai suprasti apymirtinių patirčių prigimtį ir jų ilgalaikį poveikį, reikalingi papildomi, didesni tyrimai. Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad NDE nėra toks jau retas reiškinys, ir jis turi būti gaunamas dėmesys pacientų požiūrio vertinime po intensyvios terapijos. Autoriai taip pat rekomenduoja, kad gydytojai klinikinėje praktikoje turėtų atkreipti dėmesį į pacientų pasakojimus apie apymirtines patirtis, nes tai gali būti reikšminga jų emocinei ir psichologinei būklei.
Tokia mokslinė pažanga leidžia giliau pažvelgti į mirties ir gyvybės ribą, suteikiant vertingos informacijos ne tik medicinos specialistams, bet ir plačiajai visuomenei, skatinant atvirą ir pagrįstą diskusiją apie gyvenimo, mirties ir dvasinių patirčių temas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.