Galvos svaigimas yra vienas dažniausių nusiskundimų, su kuriuo susiduria ir vyresni, ir jauni žmonės. Kartais tai trumpalaikis ir nepavojingas pojūtis, o kartais – simptomas, rodantis vidinės ausies, nervų sistemos, širdies kraujotakos ar metabolinių sutrikimų problemas. Svarbu suprasti, kad „svaigimas” apibūdina skirtingus pojūčius: nuo lengvo silpnumo ir „mirgėjimo akyse” iki stipraus pasaulio apsisukimo ar pusiausvyros praradimo.
Mechanizmas dažnai susijęs su vestibuliarinio aparato funkcija: vidinės ausies pusapraliais kanalais ir juose esančiu skysčiu perduodama informacija apie kūno padėtį. Kai šis skystis arba smulkūs kristalai (otolitai) juda netipiniu būdu, smegenys gauna prieštaringą informaciją ir atsiranda svaigimas bei pusiausvyros sutrikimai. Tačiau priežastys gali būti ir kitos – ortostatinė hipotenzija (staigus kraujospūdžio kritimas kylant), dehidratacija, mažakraujystė, cukraus lygio svyravimai, infekcijos, vaistų šalutinis poveikis ar širdies ritmo sutrikimai.
Pratimai pusiausvyros centrui
Jei vestibuliarinis aparatas veikia netinkamai, jį galima treniruoti, kad smegenys adaptuotųsi prie klaidinančios informacijos. Specialūs pratimai pusiausvyros stiprinimui yra paprasti, saugūs ir juos galima atlikti namuose, tačiau pradedant patartina pasikonsultuoti su specialistu.
„Naudingi ir pusiausvyros lavinimo pratimai – pavyzdžiui, ištiesus rankas stovėti ant vienos kojos 30 sekundžių ar minutę, vėliau – bandyti tai atlikti užsimerkus. Pasitarus su specialistu pratimų sudėtingumą galima palaipsniui didinti, naudojant nelygius paviršius ar specialų pusiausvyros kamuolį“, – paaiškina I. V. Aukštikalnienė.
Posiciniai galvos judesiai, žiūrint į fiksuotą tašką, padeda mažinti klaidingų signalų poveikį. Tam tikrais atvejais, kai diagnozuojama giliųjų kristalų migracija (BPPV), gydytojas gali atlikti specifinius posicinius manevrus, pavyzdžiui, Epley manevrą, kurie efektyviai atkuria normalią būseną.
Papildai ir gydymas
Maisto papildai gali palengvinti simptomus, bet nepakeičia tikslios diagnozės ir specifinio gydymo. Vitamino B grupės preparatai ir magnis padeda nervų sistemai, geležies papildai efektyvus esant mažakraujystei, o elektrolitų atsistatymas būtinas dehidratacijos atvejais.
„Jei svaigimo priežastis – geležies trūkumas, padės geležies papildai. Jei svaigimą sukelia skysčių netekimas, būtina atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir gerti pakankamai vandens. Be to, svaigimas gali būti vienas iš lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, simptomų”, – nurodo I. V. Aukštikalnienė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reikia nedelsiant kreiptis pagalbos, jei svaigimą lydi kalbos ar regėjimo sutrikimai, eisena kinta, jaučiamas stiprus silpnumas, pykinimas, vėmimas arba jeigu prieš tai buvo galvos trauma. Taip pat pavojinga, kai kartu pasireiškia ūmus ausies skausmas, spengimas ar klausa mažėja.
„Pirmiausia rekomenduočiau kreiptis į šeimos gydytoją – jis įvertins būklę, gali paskirti kraujo tyrimus, kraujospūdžio matavimus ar elektrokardiogramą (EKG) ir prireikus nukreips pas kitus specialistus. Priklausomai nuo simptomų priežasties, svaigimą dažniausiai gydo otorinolaringologai, neurologai ar kardiologai”, – pasakoja I. V. Aukštikalnienė.
Prevencija ir kasdienė priežiūra
Priežiūra namuose apima pakankamą skysčių vartojimą, lėtesnį kėlimąsi iš lovos, reguliarų miego režimą, subalansuotą mitybą ir vaistų peržiūrą su gydytoju. Svarbu stebėti kraujospūdį ir, esant pulso ar širdies veiklos sutrikimams, neignoruoti simptomų. Nors galvos svaigimas dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms, „„Vyresnio amžiaus žmonėms svaigimą dažniausiai sukelia kraujospūdžio svyravimai, vidinės ausies senėjimas, tam tikrų vaistų poveikis ar lėtinės ligos. Tuo metu jauniems žmonėms tai gali būti susiję su stresu, miego trūkumu, nereguliariu valgymu, mažakraujyste, gliukozės šuoliais ar virusinėmis infekcijomis”, – vardija ji. Laiku nustatyta priežastis ir tinkama priežiūra leidžia ženkliai sumažinti epizodų dažnį ir pagerinti kasdienį funkcionavimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.