Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, ilgalaikes kontracepcijos priemones vartoja vos apie 15 proc. moterų. Dalis to paaiškinama informacijos pertekliumi ir mitų gausa: moterys ne visada gali atskirti patikimus duomenis nuo gandų. Ginekologė Jelena Klimašenko padeda suskirstyti faktus ir mitus apie kontraceptines priemones, paaiškina jų veikimo principus bei aptaria, kada reikėtų susirūpinti.
Populiariausios priemonės ir jų veikimo principas
Dažniausiai vartojama barjerinė kontracepcija – prezervatyvai, tarp jaunų moterų populiarėja geriamieji hormoniniai preparatai, o vyresnėms moterims dažnai siūlomos ilgalaikės priemonės – gimdos spiralės. Hormoninės tabletės laikinai slopina ovuliaciją, keičia gimdos gleivinės ir gimdos kaklelio gleivių savybes, todėl apsunkina spermatozoidų patekimą ir implantaciją. Varinė spiralė veikia vietiškai – vario jonai yra toksiški spermatozoidams; hormoninė spiralė taip pat veikia vietiškai ir mažina menstruacinį kraujavimą.
Poveikis sveikatai: rizikos ir nauda
Kontraceptikai gali turėti tiek naudos, tiek šalutinių poveikių. Tarp teigiamų aspektų – ciklo reguliavimas, mažesnis kraujavimas mėnesinių metu, skausmo mažinimas, mažesnė cistų susidarymo tikimybė, kai kurių preparatų atveju odos būklės pagerėjimas ir retesnis vyriško tipo plaukuotumas. Tačiau egzistuoja ir kontraindikacijos: buvusi trombozė, insultas, infarktas, migrena su aura, ūminės kepenų ligos, tam tikros širdies ligos bei įtariami ar esantys gimdos ar krūties vėžiai – tuomet tam tikros priemonės neskiriamos.
Mitai ir moksliniai duomenys
Dažni mitai: „– Kaip bebūtų keista, bet pirmas jauno amžiaus merginų teiginys siūlant joms kontraceptines tabletes – „bet aš nuo jų sustorėsiu”.” Mokslas rodo, kad tiesioginių, reikšmingų įrodymų apie hormoninės kontracepcijos sukeltą didelį svorio augimą nėra; dažniausiai pastebimas nedidelis skysčių susilaikymas (apie 0,5–1 kg). Dėl vėžio rizikos tyrimai rodo, kad sudėtinės hormoninės kontraceptinės priemonės sumažina kiaušidžių ir gimdos gleivinės vėžio riziką net iki 50 proc.
Krūties vėžio atžvilgiu duomenys yra prieštaringi – galimas nežymus rizikos padidėjimas ilgesnio vartojimo metu, tačiau po nutraukimo rizika su laiku išnyksta.
Nevaisingumas ir vaisingumo atstatymas
Mitas, kad kontraceptika „pavogs“ vaisingumą, nėra pagrįstas. Statistikos duomenys rodo, kad per pirmus metus nutraukus sudėtinių tablečių vartojimą nėštumo tikimybė svyruoja tarp 70–95 proc., taigi vaisingumas paprastai atsistato greitai. Po spiralės pašalinimo vaisingumas taip pat grįžta nedelsiant.
Kada kreiptis į gydytoją
Visada verta pasitarti su akušeriu‑ginekologu, kad būtų parinkta tinkamiausia priemonė pagal sveikatos istoriją ir gyvenimo būdą. Jei yra rizikos veiksnių (ankstesnė trombozė, migrena su aura, žymus nutukimas, įtariami navikiniai pakitimai), gydytojas pasiūlys alternatyvas. Be to, vartojimo metu reikėtų stebėti kūno reakciją ir informuoti specialistą apie bet kokius nerimą keliančius simptomus.
Apibendrinant: kontraceptinės priemonės turi tiek naudą, tiek riziką. Daugumoje atvejų mitai apie vėžį, ilgalaikį nevaisingumą ar žymų svorio priaugimą nėra patvirtinti. Svarbiausia – individualus vertinimas ir profesionalus patarimas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.