Ar žinojote, kad didelę dalį mėsos sudaro vanduo? Liesoje mėsoje vanduo natūraliai gali sudaryti apie 70–75 proc. masės. Tačiau kai kuriuos produktus gamintojai papildomai apdoroja tirpalais arba įterpia skysčio, kad pagerintų sultingumą, minkštumą ar skonį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aiškina, kada tokia praktika yra leidžiama ir kaip vartotojui atpažinti pridėtą vandenį etiketėje.
Kodėl gamintojai prideda vandenį?
Vanduo mėsos gamyboje naudojamas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – technologinių: marinuojant arba injektuojant tirpalus (dažnai su druska ir kitomis leidžiamomis sudedamosiomis dalimis) pagerėja mėsos tekstūra, ji tampa sultingesnė ir minkštesnė. Druska keičia mėsos baltymų savybes, padeda sulaikyti daugiau skysčio kepant ar verdant, todėl gaminys išlaiko didesnį tūrio ir svorio kiekį. Be to, tirpalai gali būti naudojami skonio ar konservavimo tikslais – pavyzdžiui, sūdytai ar marinuotai mėsai suteikti pageidaujamą aromatą ir ilgesnį galiojimo laiką.
Pridėtas vanduo gali prisidėti ir prie produkto kainos vertės: dalis svorio gaunama ne iš pačios mėsos, o iš tirpalo, tad pirkėjas gali sumokėti už didesnį kiekį skysčio nei tikros mėsos. Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai parinkta tirpalo sudėtis ir apdorojimo sąlygos iš tiesų gali pagerinti maisto kokybę, tačiau tai taip pat gali klaidinti vartotoją, jei etiketė neinformuoja aiškiai.
Kaip tai turi būti nurodoma etiketėje?
Teisės aktai reikalauja, kad pridėtos sudedamosios dalys būtų aiškiai nurodytos produkto sudedamųjų dalių sąraše. Net jei pridėto vandens kiekis neviršija 5 proc., jis vis tiek turi būti nurodytas tarp sudedamųjų dalių. Jeigu vientisas mėsos gabalas turi daugiau nei 5 proc. pridėto vandens, tai privalo atsispindėti ir produkto pavadinime – pavyzdžiui, „Kiaulienos sprandinė su pridėtu vandeniu“.
Etiketė yra pagrindinis informacijos šaltinis renkantis produktą, todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pavadinimą, bet ir į sudedamųjų dalių sąrašą, nurodytą mėsos kiekį procentais bei kilogramo kainą. Du panašūs išoriškai atrodantys gaminiai gali reikšmingai skirtis sudėtimi ir realiu mėsos kiekiu, todėl etiketės palyginimas padeda priimti pagrįstą sprendimą.
Ką vertėtų žinoti pirkėjui?
Perkant supakuotą mėsą atidžiai peržiūrėkite etiketę. Jei perkate nesupakuotą mėsą ar pusgaminius – teiraukitės pardavėjo apie sudėtį ir ar į produktą buvo įterptas tirpalas. Atkreipkite dėmesį į kilogramo kainą: jei produktas turi ženkliai mažesnę kainą, tačiau didesnį svorį, verta pasidomėti, ar tai nėra dėl pridėto skysčio.
VMVT pabrėžia, kad ši praktika yra teisėta, jeigu laikomasi gamybos, sudėties ir ženklinimo reikalavimų. Jei kyla įtarimų dėl maisto saugos, kokybės ar netinkamo ženklinimo, vartotojai gali pranešti apie tai oficialiai. Rekomenduojama pateikti produkto nuotrauką, etiketės vaizdą ir išsaugoti pirkimo dokumentą – tai palengvina tyrimą ir leidžia institucijai greičiau reaguoti.
Ši informacija remiasi VMVT pranešimu ir skirtąsias nuostatas apie sudedamąsias dalis bei ženklinimą reikėtų vertinti kaip svarbią priemonę apsisprendžiant perkant mėsos produktus.