Vasarą, kai daug laiko praleidžiame lauke – dirbdami sode, sportuodami ar tiesiog aktyviai leidžiant laisvalaikį – neretai po intensyvesnio savaitgalio atsiranda nugaros maudimas. Daugeliui tai atrodo trumpalaikis nuovargis, kurį turi išgydyti poilsis. Tačiau kineziterapeutai įspėja: ne visi skausmai praeina savaime, o nenustačius tikrosios priežasties galima net pabloginti būklę.
Dažniausios klaidos
Viena pagrindinių klaidų – per didelis entuziazmas po ilgos pertraukos. Po ramesnio periodo staigus darbų ar treniruočių intensyvumo padidinimas gali sukelti raumenų patempimus, sausgyslių uždegimus ar net stuburo diskų dirginimą. Kineziterapeutė Indrė Vaičiulytė atkreipia dėmesį, kad svarbu didinti krūvį palaipsniui ir nepamiršti apšilimo.
„Kūnui neturi būti staigaus šoko – laipsniškas krūvio didinimas leidžia jam prisitaikyti ir sumažina traumų riziką. Taip pat svarbu skirti bent dešimt minučių tikslingam apšilimui, tam naudojant gumas ar mažus svorius, kol raumenys juntamai sušyla. Trumpo prasibėgimo tam nepakanka“, – „Vilnelės“ klinikų tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė” kalbėjo I. Vaičiulytė.
Savigyda: kaip elgtis saugiai?
Natūralu mėginti sumažinti skausmą tabletėmis ar namų priemonėmis. Trumpalaikis nuskausminimas gali padėti praeiti sunkiausią fazę, bet jis neturėtų pakeisti gydytojo ar kineziterapeuto konsultacijos, jei skausmas užsitęsia. Judėjimas ir švelnūs tempimo pratimai dažnai padeda, tačiau pratimų neturėtų būti atliekama „per skausmą“.
„Svarbiausia taisyklė – klausyti savo kūno. Jei pratimas padeda sumažinti skausmą ar leidžia pasijusti geriau, jį galima daryti, tačiau jei kūnas protestuoja, reikėtų sustoti. Nežinant tikrosios priežasties, netinkamas judesys gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją”, – sako I. Vaičiulytė.
Signalai, kurių negalima ignoruoti
Yra keli požymiai, kurie rodo – laikas kreiptis į specialistą. Pirmas jų – skausmo trukmė: paprastas raumenų patempimas dažniausiai praeina per savaitę ar dvi; jei ne, reikia aiškintis toliau.
Antras – skausmo plitimas: jeigu nugaros skausmas sklinda į sėdmenis, koją ar ranką, atsiranda tirpimas ar „žaibavimo“ pojūtis, tai gali būti nervo dirginimas.
Kiti rimtumo požymiai – aštrus skausmas, stiprėjantis konkrečiais judesiais, ir jėgos sumažėjimas galūnėse. Jei vienos rankos ar kojos jėga staiga sutrinka, ar atsiranda akivaizdi galūnių asimetrija, tai gali rodyti rimtesnę neurologinę problemą. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis gydymo įstaigon.
Kineziterapija ir tolimesnis žingsnis
Išsami kineziterapeuto konsultacija paprastai prasideda nuo išorinio paciento stebėjimo: eisena, laikysena, funkcinių testų atlikimas ir raumenų jėgos vertinimas. Tuomet atliekamas tikslus tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar skausmą sukelia raumenų disbalansas, užspaustas nervas, stuburo struktūrų problemos ar kita priežastis.
Pacientui parengiamas konkretus gydymo planas: tai gali būti manualinė terapija, specialūs pratimai, instrukcijos ergonomikai ir kasdieniams įpročiams keisti. „Skausmas tampa ne tik fizine, bet ir psichologine kliūtimi, kai pradedame bijoti pasilenkti ar paimti vaiką ant rankų. Verta savęs paklausti, ar tikrai norime gyventi su tokiais apribojimais, užuot ieškę būdų vėl jaustis geriau”, – sako kineziterapeutė.
Praktiniai patarimai: prieš fizinį darbą švelniai apšilti, dirbti palaipsniui, vengti ilgų statinių pozų be pertraukų, naudoti taisyklingą kėlimą (lenktis per kelius), trumpam naudoti šaltą ar šiltą kompresą pagal simptomus ir nepiktnaudžiauti nuskausminamaisiais. Jei skausmas užsitęsia arba atsiranda neurologinių simptomų, kreipkitės į specialistą – ankstyvas įsikišimas dažnai sutrumpina atkūrimo laiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.