Europos atsinaujinančios energijos gamintojai susiduria su paradoksu: nors AEI dalis tinkle sparčiai auga, dideliais kiekiais gaminama elektros energija kartais tampa neproduktyvi — dėl didelės pasiūlos ir žemos paklausos kainos krenta net žemiau nulio. Tokia situacija skatina operatorius laikinai stabdyti saulės ir vėjo jėgainių darbą, nes gaminti elektros už minusinę kainą yra tiesiog nuostolinga.
Kodėl atsiranda neigiamos kainos?
Neigiamos didmeninės elektros kainos kyla, kai pasiūla trumpam viršija paklausą — pavyzdžiui, saulė ir vėjas vienu metu intensyviai gamina, o vartotojų poreikis yra mažas. Tokias perteklines valandas dažnai skatina ir rinkos mechanikos pokyčiai: trumpesni prekybos intervalai bei kas ketvirtį valandos aukcionai padidina laikotarpių, kai kainos trumpam susižeidžia, skaičių. Be to, kai kurios valstybės subsidijų ir paramos schemos gali netiesiogiai skatinti sustabdyti gamybą tam, kad nepatirti papildomų nuostolių.
Vokietijos pavyzdys ir reguliavimo įtaka
Vokietijoje komercinių gamybos apribojimų apimtys padidėjo, o neigiamų kainų valandų skaičius sumažėjo — tai rodo, kad didesnė dalis perteklius tiesiog išjungta. Vokietijos priimtas Saulės energijos piko įstatymas sukūrė finansinį mechanizmą, verčiantį naujai pastatytoms įrenginiams prarasti subsidijų priedą, kai didmeninės kainos tampa neigiamos. Dėl to operatoriams tampa ekonomiškai patraukliau sustabdyti gamybą negu parduoti už nuostolingą kainą. Kaip pažymi analitikas Jeanas-Paulis Harremanas: „Nuo 2025 m. vasario, kai buvo įvestas Vokietijos „Solarspitzengesetz“, naujai paleisti atsinaujinančiosios energijos įrenginiai nedelsiant praranda paramos išmokas, kai tik didmeninės elektros energijos kainos tampa neigiamos, o toliau gauna visą atlygį, kai kainos išlieka nulinės“, – teigia ataskaitos autorius Jeanas-Paulis Harremanas.
Kaip spręsti problemą: kaupikliai, lankstumas ir tarifai
Tokia padėtis rodo, kad tik didinant elektros tinklų lankstumą ir plėtojant energijos kaupimo sprendimus galima sumažinti AEI švaistymą. Baterijų ir kitų kaupiklių talpa Europos pramonėje ženkliai augs – prognozuojama, kad pramoninių kaupiklių galia artimiausiais metais patrigubės.
Kaupikliai leidžia surinkti perteklių ir tiekti energiją vėliau, kai kainos yra palankesnės arba vartojimas didesnis.
Taip pat svarbus vaidmuo tenka paklausos valdymui: išmanieji skaitikliai, lankstūs tarifai ir skatinimas krauti elektromobilius bei naudoti elektros prietaisus tada, kai AEI gamyba didžiausia, padeda geriau suderinti pasiūlą su paklausa. Pramonės įmonių ir namų ūkių elgesio pokyčiai, kartu su investicijomis į tinklo infrastruktūrą ir rinkos mechanizmų koregavimu, gali sumažinti komercinių apribojimų poreikį.
Galiausiai, sprendimai reikalauja politinės nuoseklumo: subsidijų schemų peržiūra, kainų signalų derinimas ir didesnės investicijos į kaupimo technologijas bei tinklų atnaujinimą yra būtinos, kad žalioji energetika taptų ne tik aplinkosaugine, bet ir ekonomine ateitimi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.