Storosios žarnos vėžys Lietuvoje auga — kasmet registruojama apie 4–6 proc. daugiau atvejų, o diagnozę per metus išgirsta apie 1 700 žmonių. Skaičiai reiškia, kad kasdien šalyje nustatomi maždaug 5–6 nauji ligos atvejai. Tokie rodikliai verčia medikus ir politikus ieškoti sprendimų, kaip pagerinti profilaktiką, ankstyvą diagnozę ir sumažinti mirtingumą.
Ankstyvas simptomas – kraujas išmatose
Vienas svarbiausių ankstyvų ženklų, į kurį medikai ragina atkreipti dėmesį, yra kraujas išmatose. Tai dažnai nepastebimas simptomas plika akimi, tačiau slapto kraujavimo testas gali jį užfiksuoti. Tokius testus gyventojams siunčia prevencinės programos arba juos galima įsigyti vaistinėje už nedidelę kainą.
„Dažnai susiduriame su pasekmėmis, kai pacientui, kuris atsisakė dalyvauti prevencinėje programoje, yra nustatomas vėžys“, – pasakoja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Tomas Poškus pažymi, kad prevencinės programos apimtys plečiamos ir daugeliui gyventojų nustatomi pašalinami nepiktybiniai navikai, o kai kuriems diagnozuojamas ankstyvos stadijos vėžys, sėkmingai išgydomas.
„Bet mes nepasiekėme, ko norėtume, kad patikimai matytume mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio sumažėjimą. O galbūt norėtume matyti, kad ir sergančiųjų storosios žarnos vėžiu yra mažiau.
Šiuo metu svarbiausias pokytis, kuris vyksta, tai yra programos atnaujinimas, centralizacija, kurios dėka mes tikimės turėti sistemą, kur būtų aišku, kas yra pakviestas dalyvauti programoje, kas joje dalyvavo, koks buvo jo rezultatas, kur padaryta kolonoskopija, kaip atrodo gydytojas, kuris daro kolonoskopiją, kaip atrodo ligoninė, kur yra daromos kolonoskopijos, ar ta kolonoskopija yra kokybiška.
Tada, tikėtina, keldami programos vykdymo kokybę mes galbūt pasieksime ir mūsų taip norimų tikslų – mirties nuo storosios žarnos vėžio, galbūt ir naujų atvejų sumažėjimo.
Žinoma, tai susiję su didžiulėmis finansinėmis naudomis.
Mes labai stipriai laimėtume, jei nereikėtų skirti itin brangių gydymo metodų – ir chirurginių, ir chemoterapinių, ir imunoterapinių, ir t.t. Viso šito nereikia, jei žmogus nesuserga vėžiu“, – dėstė T. Poškus.
Prof. Poškus taip pat primena, kad dauguma gyventojų gali pasitikrinti be vizito pas gydytoją: „Net pas šeimos gydytoją nereikia eiti. 92–93 proc. žmonių tiesiog sužinos, kad jų tyrimas buvo neigiamas, jų rizika sirgti storosios žarnos vėžiu yra nedidelė, o rizika numirti nuo šitos ligos dėl pasitikrinimo pasidaro patikimai mažesnė. Tai – paprastas veiksmas, kurį padaryti galime kiekvienas”, – pabrėžė T.Poškus.
Prevencijos spragos ir gyvensenos reikšmė
Specialistai atkreipia dėmesį, kad programos įgyvendinimas turi trūkumų: dalis gyventojų nesulaukia kvietimų, registracijos ir kokybės monitoringas nėra pakankamai centralizuotas. „Deja, turime tokią situaciją, kad storosios žarnos vėžio patikros programa, visi rodikliai ir kokybės monitoravimo nebuvimas neatitinka europinių rekomendacijų. Turime surasti bendrą sutarimą su politikais, su pacientų organizacijomis ir investuoti į šio proceso tobulinimą”, – sakė J.Kupčinskas.
Dažna priežastis, kodėl žmonės nesitiria, yra baimė sužinoti diagnozę arba paprastas atidėliojimas. „Jeigu žmonės laiku pasitikrintų, galėtų apskritai nesusirgti. Tai yra programa, kai ne gydyti reikia, tačiau atlikus chirurginę intervenciją laiku galima onkologinės ligos išvengti”, – akcentavo N.Čiakienė.
Medikai taip pat ragina formuoti sveikos gyvensenos įpročius nuo vaikystės: „Manau, kad sveikos gyvensenos turime mokyti jauname amžiuje, jau mokyklos suole”, – sakė doc. dr. Audrius Dulskas. Daržovės, skaidulos, mažiau perdirbto maisto ir alkoholio keitimas sveikesniais pasirinkimais sumažina riziką.
Prevencija yra paprasta ir prieinama: slapto kraujavimo testą galima įsigyti vaistinėje, o dalyvavimas patikrose bei laiku atlikta kolonoskopija gali išgelbėti gyvybę. Medikai ragina neignoruoti simptomų — pilvo pūtimo, ilgai užsitęsusio viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, kraujo išmatose — ir kreiptis į gydytoją.
