Vengrijos politinė iniciatyva skatinti gimstamumą per tiesiogines finansines paskatas, kurią pradėjo ankstesnė vyriausybė, iš pradžių atrodė sėkminga — gimstamumo rodiklis trumpam išaugo. Tačiau po keliolikos metų tapo aišku, kad programa duoda tik laikinas pasekmes, o dalis šeimų atsidūrė rimtose finansinėse problemose. Šis reiškinys rodo, kad piniginės priemonės, nors ir reikšmingos, negali pakeisti platesnių socialinių bei ekonominių sąlygų.
Kaip veikė programa ir kas nutiko šeimoms
Programa pasiūlė įvairias paskatas: palūkanų neturinčias paskolas jaunoms, susituokusioms heteroseksualioms poroms, būsto subsidijas, mokesčių lengvatas ir kitas išimtis šeimoms su daugiau vaikų. Vienam pavyzdžiui – porai iš rytų Vengrijos – suteikta 10 milijonų forintų beprocentė paskola (apie 25 000 svarų sterlingų) kartu su būsto parama mainais už įsipareigojimą susilaukti dviejų vaikų per nustatytą laikotarpį.
Tačiau ne visos poros pajėgė įvykdyti šį įsipareigojimą dėl medicininių, socialinių ar ekonominių priežasčių. Kai kurie, kaip Barbara (33 m.) ir Levi (34 m.), susidūrė su nevaisingumu: jie jau praėjo kelis dirbtinio apvaisinimo ciklus ir neįvykdžius reikalavimų valstybė reikalauja grąžinti paskolą su papildomomis palūkanomis. Tokiu atveju šeimai gresia grąžinti ne tik pradinę sumą, bet ir baudas, kurios gali siekti milijonus forintų, ir tai gali sugriauti šeimos finansinę padėtį bei psichologinę gerovę.
Priežastys, kodėl paskatos nepasiteisino ilgalaikiai
Ekspertai nurodo kelis pagrindinius veiksnius. Pirma, ekonominė aplinka pasikeitė: didelė infliacija ir augančios būsto kainos nuvertino fiksuotas paskolas, todėl jos tapo nepakankamos net pradiniam įnašui didesniuose miestuose. Antra, demografijos specialistai pastebi laiko efektą: finansinės paskatos dažnai tik skubina per ateitį planuotus vaikus, sukeldamos trumpalaikį gimimų šuolį, o vėliau rodikliai vėl krenta. Trečia, paskatos buvo orientuotos į didesnes šeimas, o ne į pirmojo vaiko atsiradimo stiprinimą, kas paliko spragą jaunoms poroms, susiduriančioms su pirmojo vaiko baimėmis ir išlaidomis.
„Vertinant pagal politikos tikslus, tai akivaizdi nesėkmė“, – situaciją komentuoja Vienos demografijos instituto ekspertas Tomas Sobotka.
Be to, daugelis demografų pabrėžia, kad šiuolaikinių šeimų sprendimus lemia ne vien pinigai: svarbu darbo ir šeimos derinimo galimybės, prieinama ir kokybiška vaikų priežiūra, lanksti motinystės/paterniteto politika bei socialinė infrastruktūra. Kai šie komponentai trūksta arba yra silpni, vien finansinė stimuliacija nepakanka.
Ką reiškia tai politikams ir visuomenei
Vengrijos patirtis primena, kad demografinės politikos turi būti kompleksiškos. Ilgalaikės priemonės turėtų apimti investicijas į darbo rinkos lankstumą, vaikų priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūrą, įperkamą būstą ir paramą jaunoms šeimoms pirmojo vaiko atžvilgiu. Taip pat svarbu atsižvelgti į regioninius skirtumus: didmiesčiuose problemos dažnai skiriasi nuo kaimiškųjų teritorijų.
Galiausiai, ši istorija yra perspėjimas kitiems politiniams sprendėjams: demografija yra kompleksiškas reiškinys, kuriam spręsti būtina platesnė, ilgalaikė ir socialiai orientuota strategija, o ne vienkartinės piniginės injekcijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.