Padidėjęs pulsas neretai kelia nerimą: širdies plakimas gali būti greitesnis dėl streso, pervargimo, hormonų svyravimų ar organinių sutrikimų. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas primena, kad kartais paprastos priemonės gali suteikti greitą palengvėjimą, tačiau visada svarbu įvertinti ir galimas rimtesnes priežastis.
„Galima nieko nevartoti, o pradėti kvėpuoti. Taisyklingas kvėpavimas, kai diafragma nusileidžia žemyn ir dirgina saulės rezginį, klajoklį nervą, gali sumažinti jūsų [pulsą](http://www.delfi.lt/temos/pulsas/) ketvirtadaliu ar net trečdaliu. Taigi, pabandykite taisyklingai kvėpuoti pro nosį pilvu, kad padidėtų ne krūtinė, o pilvas. Jei to neužtenka arba efektas trumpalaikis, galvojame apie cheminius preparatus. Kalbant apie žoleles, yra gudobelės preparatai. Dėl vaistinių preparatų reikia pasitarti su gydytoju. Jei širdis plaka tokiu dažniu, kad pulsas 120, pakankamai greitai išnaudojami visi rezervai, todėl gali prasidėti didesnės problemos. Pavyzdžiui, gali pradėti kristi kraujospūdis, dusulys, širdies skausmas, ypač, jei jau turite gretutinių ligų. Taigi, jei su širdies plakimu jaučiate dar kokių nors susijusių simptomų, vienareikšmiškai patarčiau kreiptis į gydytojus. Reikia ištirti gretutines būkles, visų pirma, skydliaukę ir mažakraujystę.”
Kaip atlikti diafragminį kvėpavimą
Praktinis kvėpavimo būdas gali padėti suvaldyti ūmų širdies plakimą ir sumažinti nervų sistemos dirglumą. Atlikite kelis kartus: atsisėskite arba atsistokite, atsipalaiduokite, uždėkite vieną ranką ant krūtinės, kitą ant pilvo. Įkvėpkite pro nosį lėtai, taip kad pakiltų pilvas, o krūtinė liktų santūri; iškvėpkite per nosį arba šiek tiek per pramuštą lūpą, ilgesnį iškvėpimą pabrėždami. Kartokite 5–10 minučių arba kol pulsas nurims.
Kada kvėpavimas nepakanka
Jeigu kvėpavimas nepadeda arba prie ūmaus dažnio prisijungia dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas ar kraujospūdžio kritimas, būtina kreiptis į gydytoją.
Gydytojas gali siūlyti papildomus tyrimus: skydliaukės funkcijos tyrimus, bendrą kraujo tyrimą, geležies ir feritino kiekio nustatymą, elektrolitų profilį. Tai leidžia išaiškinti, ar priežastis yra endokrininė (pvz., skydliaukės veikla), hematologinė (mažakraujystė) ar metabolinė.
Gyvenimo būdo ir papildomos priežastys
Dažnas pulsas gali būti susijęs su miego trūkumu, nuolatiniu stresu, pervargimu darbe, netinkama mityba ar dehidratacija. Moterims papildomai priežastis gali lemti hormoniniai ciklai. Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais verta įvertinti nervų pažeidimus, refliukso simptomus ar nosies užgulimus, kurie gali komplikuoti bendrą savijautą.
Praktiniai patarimai
Jei pulsas dažnai pakyla, užsirašykite simptomų dienoraštį: kada prasideda priepuoliai, kiek trunka, su kokiais pojūčiais susiję. Pasikalbėkite su gydytoju apie galimus tyrimus ir gydymo variantus. Kartais gali padėti paprastos priemonės: daugiau miego, fizinis aktyvumas lauke, streso valdymo praktikos, geležies kiekio stebėjimas ir, jei reikia, gydymas pagal gydytojo rekomendacijas.
Apibendrinant: paprastas diafragminis kvėpavimas yra veiksminga pirmoji priemonė ūmiems atvejams sumažinti, tačiau nuolatiniams simptomams arba sunkiems požymiams reikalinga medicininė konsultacija ir tinkama diagnostika.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.