Daugelis, pajutę ūmų nugaros skausmą, pirmiausia įtarinėja stuburo problemą arba disko išvaržą. Tačiau Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas Laimutis Juozas Kacienas primena, kad skausmo priežastys gali būti kur kas platesnės: psichologinė įtampa, netaisyklinga laikysena, miego sąlygos ir net netinkamas fizinis krūvis dažnai prisideda prie juosmeninės ir kaklinės dalies skausmų.
Gydytojas aiškiai pabrėžia šią mintį:
„Nugaros skausmo nereikėtų tapatinti vien su [stuburo skausmu](http://www.delfi.lt/temos/stuburo-skausmas/). Dažnai į šią problemą žiūrima pernelyg siaurai. Juosmeninės dalies skausmas dažniausiai atspindi įtampą ir patiriamą stresą. Šį sąryšį labai gerai iliustruoja mūsų augintiniai – šuns pyktį išduoda ant juosmeninės dalies ir keteros pasišiaušęs kailis. Žmogaus pykčio ir įtampos receptoriai taip pat veikia nugaroje. Suaktyvėjus apsauginei reakcijai, mes mobilizuojamės, įsitempiame. Deja, daugelis jaučiame nuolatinį stresą: bandome pirmauti darbe, nuolat keliame gyvenimo standarto kartelę, stengiamės būti rūpestingi tėvai, aktyviai leisti laisvalaikį.“
Psichikos ir kūno ryšys
Ilgalaikė įtampa aktyvina simpatinę nervų sistemą ir sukelia raumenų įsitempimą. Kai raumenys dirba padidintu tonusu, jie greičiau pavargsta, prastėja kraujotaka ir atsiranda skausmas. Be to, užsitęsusi depresija gali pasireikšti fiziniais simptomais, įskaitant nugaros skausmą, o ilgai trunkantis lėtinis skausmas savo ruožtu gali paskatinti nuotaikos sutrikimus. Dėl šios priežasties svarbu spręsti ne tik vietinį simptomą, bet ir viso žmogaus būklę – miegą, stresą, kasdienę veiklą ir emocinę būseną.
Praktiniai patarimai kasdienei prevencijai
Ergonomika darbe ir namuose – vienas paprasčiausių prevencinių žingsnių. Tinkama kėdė, stalo aukštis, kompiuterio ekrano padėtis sumažina kaklo ir juosmens apkrovą. Jei dirbate statišką darbą, kas valandą atsistokite, pasivaikščiokite, pasirąžykite ir atpalaiduokite pečius.
Rytinis tempimas ir keli paprasti pratimai padeda raumenims sugrįžti į darbingą būseną ir sumažina skausmo riziką.
Taip pat svarbu miegamojo sąlygos: tinkama pagalvė ir čiužinys leidžia raumenims pailsėti. Jei naktį raumenys lieka įsitempę dėl per aukštos pagalvės ar per minkšto čiužinio, per laiką pasikartojantys pokyčiai gali sukelti lėtinį skausmą.
Vaikų ir jaunimo ugdymas
Laiku formuojama taisyklinga laikysena tėra ilgalaikė investicija į sveikatą. Gydytojas pažymi: „Labai gerai, kad judrus gyvenimo būdas tapo mada. Tačiau to neužtenka. Antras žingsnis turėtų būti savo fiziologijos pažinimas. Jau nuo mažens kūno kultūros pamokose vaikai turėtų būti mokomi fiziologiškai taisyklingos stovėsenos, sėdėsenos, kūno nežalojančių judesių sportuojant. Tai daug svarbiau nei siekti normatyvų“, – pabrėžia gydytojas Laimutis Juozas Kacienas.
Pratimai ant gimnastikos kamuolio, stovėjimo laikysenos korekcija ir dėmesys ergonomikai padeda išvengti ankstyvo stuburo iškrypimo ir silpnų nugaros raumenų problemų.
Sportas ir gydymas
„Fizinis krūvis normalizuoja visų raumenų tonusą, todėl kasdienė mankšta ir judėjimas reikalingi kiekvienam. Tačiau kai kuriems savo pacientams sakau – mažinkite fizinį krūvį. Jei ryte jaučiate skausmą, raumenys nespėja per naktį atsigauti, vadinasi, krūvis yra per didelis arba/ir tiesiog netaisyklingai sportuojate“, – pataria gydytojas.
Jeigu skausmas nepraeina per kelias dienas ar lydimas tirpimo, jėgos sumažėjimo ar jutimų sutrikimų, būtina kreiptis į specialistą. Tinkamai diagnozavus priežastį ir sudarius individualią gydymo ar reabilitacijos programą, daugeliu atvejų galima ženkliai pagerinti būklę ir išvengti pasikartojančių skausmo epizodų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.