Prostatos vėžys išlieka viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje, o ankstyvos stadijos dažnai praeina be aiškių simptomų. Dėl to prevencija ir reguliari ankstyvoji diagnostika tampa ypač svarbios. Gydytojų žinia aiški: dalyvauti prevencinėse programose verta, nes laiku atliktas tyrimas gali išgelbėti gyvybę ir suteikti galimybę taikyti efektyvesnį gydymą.
„Prostatos vėžys dažnai ilgą laiką nesukelia jokių nusiskundimų, todėl pacientai į gydytojus kreipiasi per vėlai. Mūsų tikslas – tai pakeisti ir ligą aptikti tada, kai žmogus dar jaučiasi gerai“, – sako LSMU Kauno ligoninės Urologijos skyriaus vadovas, gydytojas urologas Vilius Bosas.
Valstybinė prevencinė programa ir jos reikšmė
Nuo 2006 m. Lietuvoje veikia valstybės finansuojama prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams tam tikro amžiaus. Programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl daugeliui vyrų toks tyrimas nieko nekainuoja. Tai leidžia pasitikrinti žmonėms, kurie neturi nusiskundimų, ir aptikti ligą dar tada, kai gydymo galimybės yra plačiausios.
„Ši programa sukurta tam, kad liga būtų pastebėta kuo anksčiau. Kartais pakanka vieno paprasto tyrimo, kad būtų galima laiku sureaguoti“, – sako V. Bosas.
Kam skirta ir kaip dažnai tikrintis
Prevencinė patikra skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų. Nuo šių metų rugsėjo pakeistos pakartotinės patikros taisyklės: tyrimo dažnumas priklauso nuo PSA koncentracijos kraujyje. Pavyzdžiui, 50–59 metų vyrams su žema PSA reikšme pakartotinė patikra rekomenduojama po penkerių metų; esant šiek tiek didesnei, bet dar normaliai PSA vertei, – po dvejų metų. Kai kuriems 60–69 metų vyrams, turintiems labai žemą PSA, papildomas tikrinimas gali nebereikėti.
PSA padidėjimas aptinkamas maždaug 16 proc. tikrinusių vyrų, tačiau pats padidėjęs PSA dar nėra diagnozė – tai signalas atlikti papildomus, išsamesnius tyrimus ir konsultuotis su urologu.
Rizikos veiksniai ir prevencijos reikšmė
Amžius ir šeimos anamnezė išlieka svarbiausi rizikos veiksniai: rizika didėja po 50 metų, o daugiausia atvejų diagnozuojama vyresniems nei 65 metai.
Jei artimai giminėje yra buvę prostatos vėžio atvejų, rizika gali būti didesnė. Taip pat tam tikros genetinės mutacijos didina riziką.
„Pacientai dažnai klausia, ar galima visiškai išvengti šios ligos. Deja, vieno atsakymo nėra. Tačiau mes galime kalbėti apie rizikos mažinimą ir ankstyvą nustatymą“, – sako gydytojas urologas.
Gyvenimo būdas – mityba, fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris ir rūkymo vengimas – prisideda prie bendros sveikatos stiprinimo, nors negarantuoja visiškos apsaugos nuo ligos. „Prevencija nėra vien tik tyrimai. Tai ir kasdieniai pasirinkimai – judėjimas, mityba, žalingų įpročių atsisakymas. Visa tai bendrame kontekste yra svarbu“, – pabrėžia V. Bosas.
Kaip atliekamas tyrimas ir kada kreiptis
Dalyvavimas programoje prasideda nuo šeimos gydytojo konsultacijos ir kraujo tyrimo, kuriuo nustatomas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis. „PSA tyrimas yra paprastas, greitas, bet labai informatyvus. Jis dažnai tampa pirmu signalu, kad reikia atlikti išsamesnį ištyrimą“, – aiškina gydytojas.
Jeigu PSA viršija normas, skiriami papildomi tyrimai ir konsultacija su urologu. „Atsiradę simptomai visada yra signalas kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau įvertiname situaciją, tuo daugiau galimybių padėti“, – sako V. Bosas.
Prevencinė programa – svarbi priemonė laiku aptikti ligą ir užtikrinti taikliausią gydymą. „Didžiausia šios programos vertė – galimybė laiku sustabdyti ligą. Kartais tai atrodo kaip paprastas tyrimas, bet jo reikšmė pacientui gali būti milžiniška“, – sako gydytojas urologas.