Pirtis jau nuo seno Lietuvoje laikoma ne tik tradicija, bet ir svarbiu sveikatinimosi elementu. Ji padeda atpalaiduoti raumenis, gerina kraujotaką, stiprina imuninę sistemą ir skatina toksinų šalinimą per prakaitą. Tačiau nepaisant šių privalumų, ne visi gali saugiai mėgautis pirties malonumais. Karštis sudaro didelę apkrovą organizmui ir gali veikti ypač rizikingai tam tikrų sveikatos būklių turintiems žmonėms. Todėl būtina žinoti, kam pirties lankymas gali būti pavojingas ir kokių rizikų išvengti.
Kai kuriais atvejais pirtis nėra rekomenduotina
Vaistininkė Evelina Šeibokaitė pabrėžia, kad žmonėms, kenčiantiems nuo širdies ligų – tokių kaip krūtinės angina, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai ar širdies nepakankamumas – lankytis pirtyje gali būti pavojinga. Kyla rizika dėl padidėjusios širdies apkrovos: dėl karščio išsiplečia kraujagyslės ir širdis turi plakti dažniau, kad palaikytų kraujotaką. Be to, pirtis gali sukelti kraujospūdžio svyravimus, kurie gyvybiškai svarbiems organams dažnai būna pavojingi.
Taip pat apskritai vengti pirties reikėtų sergantiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis arba tiems, kurie neseniai patyrė dideles chirurgines operacijas. Odos pažeidimai, uždegimai ar stiprus fizinis nuovargis po intensyvios treniruotės taip pat gali būti kontraindikacija pirties lankymui, nes karštis gali sukelti dar didesnį diskomfortą ar net komplikacijas.
Vaistų poveikis ir pirties lankymas
Taip pat svarbu įvertinti medikamentų vartojimą. Pavyzdžiui, asmenys, vartojantys kraujospūdį mažinančius ar diuretikus (šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus), turėtų būti atsargūs, nes pirtis gali sukelti per didelį skysčių netekimą, dėl kurio gali atsirasti galvos svaigimas ar net alpimas. Lankymasis pirtyje gali paveikti ir vaistus, veikiančius širdies ritmą, tokius kaip beta blokatoriai ar antiaritminiai preparatai – jie gali prarasti veiksmingumą arba sukelti nepageidaujamų pasekmių.
Be to, psichotropiniai vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai ir raminamieji, gali sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą ir reaguoti į karštį.
Kai kurie antibiotikai ir priešgrybeliniai preparatai didina odos jautrumą karščiui, didindami galimų nudegimų ar bėrimų riziką. Visada rekomenduojama prieš pirties lankymą pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač jei vartojate intensyvius medikamentus.
Skirtingos pirties rūšys – skirtingos rekomendacijos
Sauna ir garinė pirtis pasižymi skirtingomis temperatūros ir drėgmės charakteristikomis, dėl ko ir poveikis organizmui skiriasi. Tradicinėje saunoje oro temperatūra gali siekti 90–100 °C, tačiau oras sausas. Dėl to kūnas sparčiai įšyla, prasideda stiprus prakaitavimas, gerėja kraujotaka ir organizmas efektyviau pašalina toksinus. Vis dėlto toks karštis gali būti per stiprus žmonėms, turintiems širdies ligų, aukštą spaudimą ar kvėpavimo sutrikimų.
Garinei pirtiai būdinga žemesnė temperatūra – apie 40–50 °C, tačiau aukšta oro drėgmė. Tai labiau tinka žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų arba jautriems karščiui, nes drėgmė sušvelnina karščio poveikį ir leidžia kūnui lengviau prisitaikyti.
Pavojaus signalai ir kaip elgtis sutrikus sveikatai pirtyje
Galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, staigus širdies ritmo padažnėjimas ar ritmo sutrikimai yra pirmieji požymiai, kad organizmas gali būti perkaitęs. Taip pat svarbu sunerimti, jei pasireiškia krūtinės spaudimas ar dusulys – tai signalizuoja apie širdies perkrovą ar prastą deguonies aprūpinimą organizme. Kitus pavojingus simptomus sudaro regos sutrikimai, ausų spengimas, raumenų drebulys, odos blyškumas ar šaltas prakaitas. Tokie požymiai rodo, kad žmogus gali netrukus prarasti sąmonę.
Jeigu pirtyje jaučiatės prastai, pirmiausia reikia nedelsiant išeiti į vėsesnę aplinką, paguldyti ligonį ant nugaros ir pakelti kojas, kad pagerėtų kraujotaka. Svarbu suteikti vėsaus, bet ne šalto vandens, gėrimą mažais gurkšneliais, o veidą galima sušluostyti drėgna šluoste. Labai svarbu vengti staigaus arba per intensyvaus atšaldymo, kuris gali sukelti šoką organizmui.
Jei asmuo praranda sąmonę, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono ir nuolat stebėti jo būklę. Jeigu kvėpavimas ar širdies veikla sutrinka, skubiai pradėti gaivinimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Laiku suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Pirties nauda yra akivaizdi, tačiau kiekvienam svarbu įvertinti savo sveikatos būklę prieš pradedant šį ritualą. Tik žinodami rizikas ir laikydamiesi rekomendacijų galime džiaugtis stipresne sveikata ir maloniu poilsiu pirtyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.