Lapkritis yra skrandžio vėžio žinomumo mėnuo, o Lietuvoje ši liga užima reikšmingą vietą tarp onkologinių susirgimų. Pagal mirtingumą ir paplitimą skrandžio vėžys išlieka vienas iš sudėtingiausių iššūkių, todėl svarbu ne tik kalbėti apie gydymą, bet ir apie ankstyvą diagnozę, gyvenimo kokybės gerinimą bei prevencines priemones.
Gydymo galimybės ir naujausi tyrimai
Chirurginis naviko pašalinimas išlieka vienintelis metodas, suteikiantis viltį visiškam pasveikimui. Tuo pačiu metu vystomos ir sisteminio gydymo strategijos: chemoterapija, biologinė ar imunoterapija bei kartais radioterapija. Be to, Nacionalinis vėžio institutas ir partneriai vykdo klinikinius tyrimus, leidžiančius pacientams prieiti prie naujų gydymo galimybių.
– Lapkritis yra mėnuo, skirtas atkreipti dėmesį į skrandžio vėžio, vieno dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje, problemą. Kadangi ši liga yra agresyvi, ne visuomet išgydoma, pasaulyje nuolat ieškoma naujų ir vis efektyvesnių gydymo metodų.
Kada galima tikėtis pasveikti?
Gydymo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių: ligos stadijos, gydymo centro kompetencijos ir pacientų būklės prieš operaciją. Ankstyvoje stadijoje išgydomumo rodikliai gerokai aukštesni, todėl labai svarbu laiku kreiptis ir atlikti reikiamus tyrimus.
– Skrandžio vėžys išlieka iššūkis pacientui ir gydytojui, taigi, tokio gydymo sėkmė slypi daugybėje detalių. Visų pirma, diagnozavus ligą labai svarbu patekti į specializuotą onkologinių ligų gydymo centrą, kur šia liga sergantys pacientai gydomi nuolatos. Be abejo, kuo ankstyvesnėje stadijoje nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti. NVI gydant I stadijos liga sergančius žmones, pasveiksta daugiau kaip 90 procentų pacientų.
Pasiruošimas operacijai – mažina komplikacijų riziką
Vienas naujausių ir reikšmingų atradimų – priešoperacinė reabilitacija, kuri apima fizinį parengimą, mitybinį palaikymą bei psichologinę pagalbą. Šios kompleksiškos priemonės leidžia ženkliai sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį ir gerina gydymo toleranciją.
– Skrandžio vėžio gydymas yra sudėtingas, todėl natūraliai susijęs su reikšmingu šalutinių reiškinių ir komplikacijų dažniu. Dėl šios priežasties tinkamas pasiruošimas gydymui yra itin svarbi šiandieninio gydymo dalis.
– Operacijos dėl skrandžio vėžio yra vienos sudėtingiausių onkologinėje chirurgijoje. Aukšto lygio pasaulio onkologijos centruose įprasta, kad maždaug pusė operuojamų pacientų patiria vienokių ar kitokių pooperacinių komplikacijų. Pacientams ar kolegoms aiškindamas pasiruošimo svarbą, mėgstu palyginti operacijos sukeliamą fizinį stresą pacientui su tuo, kurį žmogus patiria bėgdamas ilgą distanciją, pavyzdžiui, maratoną.
Simptomai ir kada kreiptis
Problema ta, kad skrandžio vėžys neturi vienareikšmiškai specifinių simptomų, todėl dažnai ligos pradžia lieka nepastebėta. Visgi laiku pastebėti ir ištirti sutrikimus gali leisti diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje.
– Skrandžio vėžys neturi specifinių, tik šiai ligai būdingų simptomų. Dauguma simptomų, tokių kaip skausmas ar maudimas viršutinėje pilvo dalyje, ankstyvas sotumo jausmas, rėmens graužimas, dažni atsirūgimai, apetito stoka, svorio kritimas gali būti patiriami sergant nebūtinai onkologine liga. Vis dėlto, jei tokie simptomai atsirado naujai ir užsitęsė nors kiek ilgesnį laiką, rekomenduočiau kreiptis į gydytoją.
Skrandžio vėžys diagnozuojamas atlikus endoskopinį skrandžio tyrimą. Tyrimas nėra malonus, tačiau neskausmingas, jo bijoti tikrai nereikia. Taip pat reikia žinoti, kad tyrimą galima atlikti su nejautra.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Genetinė paveldimumo reikšmė yra santykinai maža – dauguma atvejų nėra tiesiogiai paveldimi. Reikšmingesnę įtaką turi aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, sūrus, perdirbtas ar konservuotas maistas. Šių veiksnių mažinimas ir tinkama mityba gali padėti sumažinti riziką.
– Tik nedidelė visų skrandžio vėžio atvejų dalis yra genetiškai paveldimi atvejai. Dažniausiai dėl paveldimumo reikėtu ištirti tokius asmenis, kurių pirmos ar antros eilės giminių tarpe yra buvę bent trys skrandžio vėžio atvejai ar bent 2 atvejai, kai susirgo jaunesni nei 50 m. giminės.
– Tikra tiesa. Maistas yra žinomas skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama riboti rūkyto, sūdyto, perdirbto, konservuoto ir ant grotelių kepto maisto vartojimą. Taip pat labai stiprūs ir gerai žinomi skrandžio vėžio rizikos veiksniai yra tabako rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.
Visuomenės sveikatos politikos lygmenyje prevencinės programos padeda mažinti sergamumą, tačiau tokios plataus masto programos Lietuvoje šiuo metu nėra įdiegta, todėl asmeninė atsakomybė ir ankstyvas kreipimasis pas gydytoją išlieka labai svarbūs.