Gydytojos įspėjimas: kokios vaistažolės gali pakenkti jūsų sveikatai?

Vaistažolės jau daugelį metų yra neatskiriama daugelio žmonių kasdienybės dalis. Ne kartą girdime apie čiobrelių naudą gerklės skausmui, levandų raminantį poveikį ar ramunėlių teigiamą įtaką virškinimui. Vis dėlto, nors vaistažolės laikomos natūralia medicinos dalimi, ne visada jos yra visiškai saugios. Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė įspėja, kad besaikis ar neatsargus kai kurių vaistažolių vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, pažeisti organus, lemti netinkamus laboratorinių tyrimų rezultatus, o kai kuriais atvejais net kelti grėsmę gyvybei.

Vaistažolių poveikis sveikatai ir laboratoriniams tyrimams

Gydytoja pabrėžia, jog daugelis žolinių preparatų gali tiesiogiai įtakoti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, kraujo sudėtį bei organų, ypač kepenų ir inkstų, funkciją. Viena didesnių problemų kyla tuomet, kai vaistažolės vartojamos kartu su receptiniais vaistais: augaliniai preparatai gali pakeisti medikamentų veikimo stiprumą, sumažinti arba padidinti veikliosios medžiagos koncentraciją kraujyje, o kartais net paversti vaistus toksiškais. Tai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, o gydymas nebebus efektyvus.

Be to, gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios vaistažolės sutrikdo laboratorinių tyrimų rezultatus. Tyrimai yra itin svarbūs diagnozuojant ligas ir skiriant tinkamą gydymą, nes jie sudaro net 70–80 proc. diagnozės tikslumo. Tačiau pacientai dažnai pamiršta informuoti gydytojus apie vartojamas žoleles ar jų preparatus, manydami, jog šie yra visiškai nekalti. Tokia situacija gali klaidinti gydytojus, lemti neteisingą diagnozę ar netinkamą gydymą, kuris gali pakenkti sveikatai.

Vaistažolių vartojimo ypatumai – kada jos gali būti pavojingos?

Labai svarbu žinoti, jog tam tikros vaistažolės veikia kraujo krešėjimą, todėl jų vartojimą būtina nutraukti prieš atliekant tam tikrus laboratorinius tyrimus ar invazines medicinines procedūras. Pavyzdžiui, likus apie dvi savaites iki operacijos rekomenduojama nevartoti česnako, ženšenio, ginkobilobo ar jonažolės preparatų, nes jie gali padidinti kraujavimo riziką.

Konsultacijose su gydytoju būtina atvirai pasakyti, kokias vaistažoles vartojate, kad būtų pasirinktas tinkamiausias gydymo ir tyrimų planas.

Kurioms vaistažolėms reikėtų skirti dėmesio?

Amalas – parazitinis augalas, kuris tradiciškai vartojamas virškinimui gerinti ir širdies tonizavimui, tačiau jo vartojimas gali pažeisti kepenis ir padidinti kepenų fermentų koncentraciją kraujyje.

Taukė – dėl daugelio savybių vartojama kaip uždegimus slopinantis preparatas, tačiau taip pat gali būti hepatotoksiška ir kenkti kepenims.

Ženšenis, žinomas kaip imunitetą stiprinanti ir smegenų funkcijas gerinanti vaistažolė, gali sukelti kraujotakos sutrikimų bei alergijų, o drauge vartojamas su kai kuriais vaistais galimai padidina nepageidaujamas reakcijas.

Jonažolė – vertinama dėl raminamųjų savybių, bet kartu gali sukelti kraujavimą, širdies ritmo sutrikimus bei sumažinti kai kurių vaistų veiksmingumą. Nėščiosioms vartoti nerekomenduojama.

Jūros dumbliai – efektyvūs medžiagų apykaitai skatinti, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimus.

Saldymedis gali padėti mažinti uždegimus ir cholesterolio lygį, tačiau per didelis jo vartojimas sukelia rimtas kalio ir hormonų pusiausvyros problemas.

Ožragė pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, bet gali paveikti kepenų veiklą, sukelti kraujavimo riziką, o nėščiosioms būti pavojinga vaisiaus vystymuisi.

Česnakas – plačiai naudojamas kaip imuniteto stiprintuvas, tačiau didelės dozės gali sukelti kepenų pažeidimus, sudirginti virškinamąją sistemą bei didinti kraujavimo tikimybę.

Ciberžolė – turinti stiprų antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, tačiau vartojama dideliais kiekiais gali skatinti kraujavimą ir būti pavojinga nėščiosioms.

Apibendrinimas

Vaistažolės gali būti puiki priemonė sveikatos stiprinimui, tačiau jas reikia vartoti atsakingai ir žinant galimą poveikį bei sąveiką su kitais vaistais. Besaikis ar netinkamas vaistažolių vartojimas gali ne tik iškreipti svarbių tyrimų rezultatus, bet ir rimtai pakenkti organizmui. Visada rekomenduojama apie kiekvieną vartojamą žolinį preparatą pranešti gydytojui, ypač prieš atliekant laboratorinius tyrimus, operacijas ar pradedant vartoti kitus medikamentus. Tik tokiu būdu galima užtikrinti saugumą ir efektyvų gydymą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 42 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *