Paskirtoji aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė aptarė galimybę įvesti naujus mokesčius, nukreiptus į taršių automobilių savininkus, ir pabrėžė, kad sprendimai bus priimami atsakingai, atsižvelgiant į socialinį poveikį. Ministro teigimu, problema turi tiek aplinkosaugos, tiek socialinį aspektą, todėl bus siekiama kompromiso.
Kontekstas ir darbo grupės vaidmuo
Ministrė nurodė, kad Aplinkos ministerijoje veikia darbo grupė, kuri analizuos galimus sprendimus ir pateiks išvadas. „Problema yra aktuali, automobilių tarša yra viena didžiausių aplinkos taršos formų, kas labiausiai teršia – tie vadinami [senieji automobiliai], kuriuos turi įsigiję turbūt mažas pajamas gaunantys gyventojai, (…) galbūt tokia momentinė mintis – galbūt per automobilių registracijos mokestį galima būtų spręsti šią situaciją“, – pirmadienį Seime per susitikimą su liberalų frakcija teigė I. Andriulaitytė. Darbo grupės analizė padės įvertinti technines galimybes, administracines išlaidas ir teisines pasekmes prieš pateikiant siūlymus Seimui.
Galimos mokesčio formos ir techniniai sprendimai
Tarptautinė energetikos agentūra siūlė įvesti metinį taršos mokestį arba koreguoti automobilių registracijos mokestį atsižvelgiant į išmetamo CO2 kiekį, automobilio svorį ir kitus rodiklius. Tokie mechanizmai leistų tiksliau atspindėti transporto priemonės realų poveikį aplinkai: CO2 tarifuojant būtų skatinama naudoti mažesnės emisijos automobilius, o svorio komponentas galėtų taikytis didesniems bei sunkesniems automobiliams.
Poveikis gyventojams ir socialinės garantijos
I. Andriulaitytė pabrėžė jautrumą socialiniam aspektui: „Žinote, tai yra labai jautrus klausimas, nes visi žinome, kokie automobiliai labiausiai teršia aplinką, tai, matyt, reikės rasti labiausiai neskausmingus sprendimus“, – pridūrė ji. Tai reiškia, kad sprendžiant mokesčių klausimą reikės numatyti pereinamąjį laikotarpį, lengvatas mažiausias pajamas turintiems gyventojams, taip pat specialias priemones taksi ar kitiems transporto sektoriaus darbuotojams.
Kompensacijos ir skatinimo priemonės
Norint sumažinti neigiamą ekonominį poveikį, politikai gali derinti mokesčius su paskatomis – pavyzdžiui, subsidijomis įsigyjant elektrinius arba mažesnės emisijos automobilius, naudoto automobilių keitimo programomis (angl.
scrappage) arba nemokamu viešojo transporto taikymu tam tikruose regionuose. Taip pat svarbu apibrėžti, kam būtų skirti surinkti mokesių pajamos: kelių infrastruktūrai, viešojo transporto plėtrai ar programoms, skirtoms mažinti energetinį skurdą.
Procesas ir laiko rėmai
Planuojama, kad darbo grupės išvados bus pagrindas viešoms konsultacijoms ir teisėkūros procesui. Toks modelis leistų aiškiai iškomunikuoti priemonių tikslus, ekonominius atvejus bei galimas kompensacijas, o Seimui pateikti subalansuoti pasiūlymai. Visgi galutinis sprendimas priklausys nuo politinių prioritetų ir visuomenės priėmimo.
Svarbu, kad bet koks naujas mokestis būtų teisėtai pagrįstas, proporcingas ir orientuotas į realų aplinkos apsaugos pagerinimą, o ne tik fiskalinę naudą. Viešas diskursas ir aiškios socialinės apsaugos priemonės padės užtikrinti platesnį visuomenės palaikymą.
