Širdies ir kraujagyslių ligos ilgą laiką išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Pastarųjų metų statistika rodo, kad apie pusė visų mirčių siejamos su kraujotakos sistemos sutrikimais. Tokie skaičiai atkreipia dėmesį į būtinybę ne tik geriau gydyti sergančiuosius, bet ir aktyviai dirbti su prevencija — nuo ankstyvos rizikos faktorių kontrolės iki greitos pagalbos ištikus gyvybei pavojingam įvykiui.
Kas lemia staigią mirtį?
Staigi mirtis dažniausiai pasireiškia neatidėliotinu sąmonės netekimu ir ištinka per trumpą laiką nuo pirmųjų simptomų. Kauno klinikų kardiologas prof. Raimondas Kubilius sakė: „Staigi mirtis – netrauminis, netikėtas mirtinas įvykis, pasireiškiantis sąmonės netekimu per vieną valandą nuo staiga atsiradusių simptomų pradžios iš pažiūros buvusiam sveikam žmogui, kuris iki mirtino įvykio 24 valandas jautėsi gerai ir neišsakė jokių nusiskundimų.“
Dažniausiai, apie 8 iš 10 atvejų, staigios mirties priežastis yra išeminė širdies liga: ūmus miokardo infarktas arba ligos paūmėjimas, kuriuos dažnai lydi pavojingi ritmo sutrikimai. Jaunesniems asmenims priežastys gali būti įgimtos širdies raumens arba laidžiosios sistemos patologijos, kurios ilgą laiką gali likti nežinomos. Vyresnio amžiaus pacientams dominuoja išeminė širdies liga, vožtuvų ligos ir širdies nepakankamumas.
Prevencija — kasdienė atsakomybė
Daugumą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių galima kontroliuoti. Tarp svarbiausių — padidėjęs arterinis kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas. Nuolatinė kontrolė, reguliarūs medicininiai tyrimai ir gydytojų rekomendacijų laikymasis leidžia užkirsti kelią ligų progresavimui arba laiku jas aptikti.
Praktiniai žingsniai: mesti rūkyti, reguliariai sekti kraujospūdį ir lipidų profilį, valdyti cukrinį diabetą, sumažinti kūno masę ir didinti kasdienį fizinį aktyvumą. Svarbu ir mityba — daugiau daržovių, vaisių ir mažiau perdirbtų produktų bei sočiųjų riebalų.
Be to, verta mokytis pirmosios pagalbos metodų, ypač širdies sustojimo atveju pritaikomo gaivinimo (CPR), nes greita pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Praktiniai sveikatos tikslai
Norint sumažinti riziką, specialistai dažnai rekomenduoja vadovautis aiškiais sveikatos rodikliais. Tai apima: nerūkyti, bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo kasdien arba 3 km ėjimo per dieną, valgyti 5 porcijas vaisių ir daržovių, palaikyti sistolinį kraujospūdį apie 140 mmHg, bendrąjį cholesterolį < 5 mmol/l ir MTL-cholesterolį < 3 mmol/l bei vengti antsvorio ir tinkamai kontroliuoti cukrinį diabetą. Šiuos principus galima pritaikyti tiek prevencijai, tiek lėtinės ligos valdymui.
Galiausiai — svarbu neignoruoti simptomų. Net jei žmogus jaučiasi gerai, staigi ir netikėta būklė gali būti pirmasis rimtos ligos požymis. Reguliarūs profilaktiniai tyrimai, atidus požiūris į savo sveikatą ir bendradarbiavimas su gydytoju žymiai sumažina tikimybę likti be pagalbos ištikus krizei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.