Tarp svarbiausių ilgaamžiškumo veiksnių – ne tik genetika ar fizinis aktyvumas, bet ir mityba. Naujas didelio masto Kinijos tyrimas, paskelbtas žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“, analizuoja daugiau nei penkis tūkstančius vyresnio amžiaus dalyvių ir kelia klausimą: ar griežtai augalinė mityba padeda sulaukti šimto metų?
Tyrimo esmė ir pagrindiniai rezultatai
Tyrėjai išanalizavo 5203 dalyvių, kuriems tyrimo pradžioje (1998 m.) buvo 80 metų arba daugiau, duomenis. Iš jų 1495 sulaukė 100 metų, o 3744 mirė anksčiau. Atlikus statistinę analizę, paaiškėjo, kad vyresni asmenys, vartoję mėsą, turėjo didesnę tikimybę pasiekti 100 metų nei tie, kurie laikėsi griežtai augalinės mitybos. Net įvertinus fizinį aktyvumą, rūkymą ir kitus veiksnius, vegetarų ir ypač veganų šansai tapti šimtamečiais buvo mažesni.
Ką tiksliai parodė skaičiai?
Analizė rodė, kad žmonių, kurie visiškai atsisakė mėsos, tikimybė sulaukti 100 metų buvo apie 19 proc. mažesnė nei visavalgiai. Veganų tikimybė buvo dar mažesnė – apie 29 proc. Vegetarų, kurie vartoja kiaušinius ir pieno produktus, rezultatai šiek tiek geresni, tačiau ir jie mažesni maždaug 14 proc. palyginti su mėsos vartotojais. Įdomu tai, kad net pesketarių dieta (įtraukiant žuvį) siejosi su mažesniais šansais.
Maistingųjų medžiagų ir kūno masės rolė
Tyrėjai pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms gali prireikti daugiau tam tikrų maistinių medžiagų – baltymų, vitamino B12, geležies ir kitų elementų, kurių trūkumas gali pakenkti atsparumui ligoms ir bendram gyvybingumui. „Mūsų tyrimas rodo, kad 80 metų ir vyresniems žmonėms racionas, apimantis tiek augalinius, tiek gyvūninius produktus, gali geriau prisidėti prie ilgaamžiškumo nei griežtas vegetarizmas, ypač tiems, kurių kūno masė yra per maža”, – teigė pagrindinis tyrimo autorius daktaras Xiang Gao iš Fudano universiteto.
Be to, svarbus atradimas: kasdienis daržovių vartojimas buvo susijęs su itin aukštesnėmis ilgaamžiškumo galimybėmis – tie, kurie valgė daržoves kasdien, turėjo net 84 proc.
didesnę tikimybę sulaukti 100 metų. Kitas niuansas – žmonės su normaliu kūno masės indeksu, net jei buvo vegetarais, neturėjo mažesnių galimybių nei mėsėdžiai. Tuo tarpu nepakankamos kūno masės atveju kasdienis mėsos vartojimas siejosi su 44 % didesne tikimybe sulaukti 100 metų.
Išvados ir praktiniai patarimai
Autoriai daro atsargias išvadas: rezultatai nereiškia, kad reikėtų grįžti prie vien mėsos pagrįstos dietos. „Subalansuota mityba, derinant gyvūninės ir augalinės kilmės produktus, gali geriau prisidėti prie ilgaamžiškumo tarp vyresnio amžiaus žmonių, turinčių nepakankamą kūno masę”, – sakė Gao. Tyrėjai taip pat akcentuoja poreikį papildomų studijų, kad būtų galima suformuluoti konkrečias mitybos rekomendacijas pagyvenusiems žmonėms.
Praktiniu požiūriu svarbu vertinti individualius poreikius: senjorams verta stebėti baltymų, vitamino B12 ir geležies suvartojimą, o sprendimus derinti su gydytoju ar dietologu. Pagrindinis akcentas – subalansuota, įvairesnė mityba ir kasdienis daržovių vartojimas, kurie kartu gali prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo.
„Mūsų rezultatai pabrėžia subalansuotos mitybos iš gyvūninės ir augalinės kilmės produktų svarbą sveikam ilgaamžiškumui. Reikia tolesnių labai pagyvenusių žmonių tyrimų, kad būtų galima suformuluoti mitybos rekomendacijas šiai augančiai gyventojų grupei senėjančioje visuomenėje”, – apibendrino tyrėjai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.