Insultas – viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, kurią vis dar lydi didelis sergamumo rodiklis. Remiantis 2022 metų statistika, Lietuvoje buvo užfiksuota 8 684 nauji insulto atvejai, o tai rodo, kad problema išlieka itin aktuali. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologijos profesorius ir Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis pabrėžia, kad, nors situacija šalyje po truputį gerėja, insulto prevencija ir rizikos sumažinimas išlieka prioritetinė užduotis sveikatos apsaugos sistemoje.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad Lietuva patenka į tas Europos šalis, kuriose insultas nustatomas dažniau nei kitur. Panaši situacija buvo prieš keliasdešimt metų Suomijoje, tačiau aktyvios ir kompleksinės prevencinės programos ten padėjo smarkiai sumažinti insulto atvejų skaičių. Todėl D. Jatužis ragina Lietuvą mokytis iš sėkmingų užsienio šalių pavyzdžių ir įgyvendinti efektyvias rizikos valdymo priemones.
Insulto prevencijos svarba ir rizikos veiksniai
Insultą dažnai lemia daugybė rizikos veiksnių, iš kurių svarbiausi yra padidėjęs kraujospūdis, aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, nenustatyta arba nekontroliuojama širdies aritmija bei blogai valdoma cukrinio diabeto forma. Be to, netinkami gyvenimo būdo įpročiai, tokie kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, nuolatinis stresas ir miego trūkumas, ženkliai didina insulto tikimybę.
Nors amžiaus ar genetinių faktorių pakeisti nepavyks, daugumą kitų rizikos veiksnių galima ir būtina valdyti tiek medikamentinėmis, tiek gyvenimo būdo priemonėmis. Pasak profesoriaus, tinkamai kontroliuojant šiuos veiksnius, insulto rizika gali sumažėti net iki 80 proc.
Kompleksinė prevencija ir visuomenės švietimas
Vienas pagrindinių iššūkių Lietuvoje yra visuomenės švietimo trūkumas bei pacientų požiūris į savo sveikatą. Profesorius Jatužis atkreipia dėmesį, kad daug žmonių yra nusiteikę ieškoti greitų sprendimų arba stebuklingų vaistų, kurie galėtų iš karto apsaugoti nuo ligos, tačiau tikrieji rezultatai pasiekiami tik nuosekliai keičiant gyvenimo būdą ir atsakingai kontroliuojant sveikatos rodiklius.
Be to, dažnai pasitaiko atvejų, kai pacientai nepaiso gydytojų rekomendacijų arba renkasi neefektyvius maisto papildus vietoj moksliškai pagrįstų vaistų, tokių kaip statinai, kurie mažina blogojo cholesterolio kiekį ir padeda stabdyti aterosklerozės progresavimą. Tokios klaidos gali pakenkti sveikatai ir didinti insulto ar kitų kraujagyslių ligų riziką.
Modernūs insulto gydymo metodai Lietuvoje
Nors sergamumas insultu išlieka didelis, Lietuva didžiuojasi pažangiu ir efektyviu ūminio insulto gydymu. Įkūrus insulto centrų tinklą nuo 2014 metų ir taikant modernias reperfuzines procedūras, Lietuvoje pagalba insulto ištiktiems pacientams teikiama tokiu pačiu lygiu kaip ir išsivysčiusiose Europos šalyse. Procedūros, įskaitant trombų ištirpimą ar mechaninį pašalinimą, ženkliai gerina pacientų prognozes ir gyvybę.
Profesorius pabrėžia, kad nors gydymo lygis pagerėjo, daug svarbiau yra užkirsti kelią insultui iš viso atsirasti. Šiandien Lietuvoje dar trūksta veiksmingų profilaktikos programų ir visuomenės švietimo, kurie padėtų sumažinti naujų insulto atvejų skaičių bei gerinti gyventojų gyvenimo kokybę.
Kaip kiekvienas gali sumažinti insulto riziką?
Kiekvienas žmogus turi galimybę įvertinti savo insulto riziką ir imtis prevencinių priemonių. Interneto svetainėje insultuistop.lt pateikiamas insulto rizikos matuoklis, kuris padeda anonimiškai nustatyti asmeninę riziką per artimiausius dešimt metų. Tai leidžia ne tik geriau suprasti pavojų, bet ir paskatina imtis skubių sveikatos gerinimo veiksmų.
Veiksminga insulto prevencija apima sveiką mitybą, kūno masės kontrolę, fizinį aktyvumą, žalingų įpročių atsisakymą ir reguliarias medicinines apžiūras, kurios padeda laiku nustatyti ir kontroliuoti rizikos veiksnius. Tik sutelktos pastangos ir sąmoningas požiūris į sveikatą gali ženkliai sumažinti insulto atvejus ir išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.