Po infarkto vien poilsio ir vaistų nepakanka: svarbus fizinis aktyvumas

Miokardo infarktas ar kiti rimti širdies sutrikimai daugeliui pacientų tapo ribiniu momentu — gyvenimas suskyla į „iki“ ir „po“. Nors ligoninės gydymas stabilizuoja būklę ir dažnai išgelbsti gyvybę, išrašius pacientą prasideda ilgas atsistatymo etapas, reikalingas ne tik vaistų vartojimo tęstinumui, bet ir sistemingiems gyvenimo būdo pokyčiams. Reabilitacija apima fizinį, emocinį ir socialinį atsigavimą, todėl labai svarbu suprasti, kad pasveikimas neįvyksta automatiškai.

Fizinės ir emocinės pasekmės po ligoninės

Grįžus namo daugelis pacientų susiduria su silpnumu, nuovargiu ir baime. „Daugelis žmonių jaučia nerimą, mirties baimę, išliekantį silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu, padažnėjusį pulsą, nereguliarų arterinį kraujo spaudimą ar jo šuolius. Žmogui tenka keisti gyvenimo būdą, o tai tikrai nėra paprasta”, – sako gydytoja K. Kazlauskienė. Tokie simptomai yra normalūs, tačiau jie turi būti aptarti su gydytoju ir prižiūrimi reabilitacijos komandos. Psichologinė parama, aiškios rekomendacijos ir palaikymas iš artimųjų taip pat vaidina svarbų vaidmenį atkūrimo procese.

Klaida manyti, kad užtenka tik vaistų ir poilsio

„Dažniausia klaida – nieko nedaryti ir tikėtis, kad viskas savaime susitvarkys. Vaistai ir poilsis labai svarbu, tačiau to neužtenka. Jei žmogus nekeičia gyvenimo būdo, liga dažnai sugrįžta”, – sako K. Kazlauskienė. Iš tiesų, ilgalaikė sėkmė priklauso nuo nuolatinio fizinio aktyvumo, mitybos pokyčių, rūkymo nutraukimo ir streso valdymo. Medicininė priežiūra turi būti derinama su aktyviu gyvenimo būdu: tik taip galima žymiai sumažinti komplikacijų ir pakartotinio infarkto riziką.

Specialistai pabrėžia, kad reabilitacijos metu svarbu pradėti nuo saugių, prižiūrimų pratimų. Kardiologinė reabilitacija dažnai apima ištvermės pratimus, pamažu didinant krūvį, bei vėliau jėgos pratimus. „Širdies raumuo treniruojamas tik reguliariu darbu”, – pabrėžia ji.

Pradžioje pratimai turi būti vedami specialisto arba atliekami ambulatorinėje programoje, ypač jei pacientui buvo sudėtinga operacija ar komplikacijų.

Praktiniai patarimai: siekti 30–60 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo bent tris kartus per savaitę, pradėti nuo lengvų pasivaikščiojimų ar ergometro pratimų, periodiškai tikrinti pulsą ir kraujospūdį, laikytis paskirto vaistų plano ir lankytis kontroliniuose vizituose. Be to, svarbu koreguoti mitybą — mažinti sočiųjų riebalų ir druskos kiekį, didinti daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų riebalų vartojimą.

Ilgalaikė sėkmė priklauso nuo reguliarumo ir kompleksiško požiūrio: medicininė priežiūra, fizinis aktyvumas, emocinė parama ir gyvenimo įpročių keitimas. Nuoseklus ir prižiūrimas aktyvumas gali ženkliai sumažinti ligos pasikartojimo riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 4 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *