Pasaulinės širdies ritmo savaitės proga kardiologai ragina atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus širdies plakimo pojūčius. Širdies ritmas natūraliai kinta priklausomai nuo fizinio krūvio, emocijų ar nuovargio, tačiau nereguliarūs permušimai, stiprus dusulys, alpimas ar krūtinės skausmas gali būti rimto ritmo sutrikimo požymiai. Ankstyva diagnostika ir paprastas pulso patikrinimas dažnai padeda laiku nustatyti problemą ir išvengti komplikacijų.
Kas sukelia plazdėjimus ir sustojimus?
– Daug žmonių bent kartą yra pajutę, kad širdis plaka ne taip, kaip įprasta: tarsi „peršoka“, „sustoja“, „apsiverčia“, staiga ima daužytis ar tampa nereguliari. Kaip medikai aiškina tokius pojūčius – kas iš tiesų tuo metu gali vykti širdyje?
G. R.: Tokie „peršokimai“, „sustojimai“ ar „plazdėjimai“ dažniausiai yra širdies ritmo sutrikimų – ekstrasistolių ar kitų aritmijų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo, – jutimas. Kitaip tariant, tam tikru momentu pakinta širdies elektrinis aktyvumas.
Širdies ritmą generuoja specializuotos ląstelės, todėl ramybės būsenoje jis dažniausiai būna reguliarus (apie 60–100 k/min). Pacientui subjektyviai tai gali reikštis kaip staigus stipresnis dūžis po „pražiopsoto“ susitraukimo – elektriškai tai dažnai atitinka ekstrasistolę. Tokie permušimai dažnai nėra pavojingi, tačiau jei jie kartojasi arba juos lydi kiti simptomai, reikalingas medicininis įvertinimas.
A. P.: Pavieniai širdies permušimai – ekstrasistolės – paprastai nėra grėsmingas požymis. Jos gali atsirasti ir nesant jokios reikšmingos širdies ligos, panašiai kaip su amžiumi atsiranda vienas kitas žilas plaukas. Tačiau tai yra signalas, kad laikas apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, nukreips pacientą gydytojo kardiologo konsultacijai. Juk sakoma, kad geriau dešimt kartų be reikalo patikrinti, negu vieną kartą pražiopsoti.
Kada tai yra rimta?
G. R. pabrėžia kelis „raudonus signalus”: alpimas arba beveik alpimas, stiprus galvos svaigimas, dusulys, ypač ramybės būsenoje arba naktį, krūtinės skausmas, stiprus silpnumas ar nuolatinis, žmogui neįprastas labai dažnas arba pernelyg lėtas pulsas.
Tokie simptomai gali rodyti, kad ritmo sutrikimas daro įtaką smegenų ar širdies kraujotakai ir reikalauja skubaus ištyrimo.
D. R.: Širdies ritmo pokyčius dažniausiai išprovokuoja miego trūkumas, emocinė įtampa ir stresas, alkoholio ar didelio kofeino vartojimas, ypač energiniai gėrimai. Po infekcijų arba esant dehidratacijai organizmas gali būti jautresnis permušimams. Intensyvesnis fizinis krūvis po ligos taip pat gali pabloginti simptomus.
Praktiniai patarimai ir išmaniųjų prietaisų vaidmuo
Pacientams rekomenduojama pirmiausia išmatuoti pulsą ramybės būsenoje ir užsirašyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kiek laiko truko simptomas. Gydytojams itin vertinga elektrokardiograma (12 derivacijų) arba, jei prieinama, išmaniojo laikrodžio užrašas. A. P. pažymi, kad yra skirtumas tarp paprastų pulso stebėjimo laikrodžių ir įrenginių, gebančių rašyti diagnostinę elektrokardiogramą – pastarieji gali reikšmingai padėti diagnozei nustatyti.
Jei permušimus lydi dusulys, galvos svaigimas, alpimas, krūtinės skausmas arba simptomai kartojasi dažnai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ankstyvas ištyrimas ne tik padeda nustatyti rimtas ligas, bet ir sumažina nerimą, suteikia aiškumą dėl tolimesnės priežiūros.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.