Vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pareiškė, kad nemato prasmės tęsti taikos derybas su Jungtinėmis Valstijomis po Izraelio surengto smūgio Beiruto pietiniam priemiestiui. Jo žinia pasirodė po to, kai Libano civilinės saugos tarnyba pranešė apie žuvusius ir sužeistuosius, iš kurių kelią siejama su ataka, nukreipta prieš grupuotę „Hezbollah“.
Ghalibafas ir jo argumentas
Mohammadas Bagheras Ghalibafas savo pranešime platformoje „X“ tiesiogiai kritikavo JAV vaidmenį derybose: “Sionistų agresija prieš Dahiją dar kartą parodė, kad Jungtinėms Valstijoms trūksta valios įgyvendinti savo įsipareigojimus arba trūksta gebėjimų tai padaryti“, – platformoje „X“ teigė M. B. Ghalibafas. „Jei neturite valios ar gebėjimų įvykdyti savo įsipareigojimus, tuomet nėra prasmės kalbėti apie tolesnį žengimą šiuo keliu“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje tebesitęsiančias pastangas užbaigti kariaujančių šalių susitarimą dėl taikos.
Apskritai – kas nutiko ir kodėl tai svarbu
Smūgis Beiruto pietiniame priemiestyje, vadinamajame Dahijoje, sukėlė naują įtampą regione. Libano pareigūnai pranešė apie žuvusius, o Izraelio kariuomenė teigė, kad ataka tikslinta prieš „Hezbollah“ objektus. Tokie incidentai dažnai turi platesnes politines pasekmes: jie gali suardyti tarpininkų pastangas sušvelninti konflikto eigą ir komplikuoti jau pradėtas derybas.
Per pastaruosius mėnesius tarptautiniai tarpininkai, įskaitant Katarą, bandė suorganizuoti pokalbius tarp karštų pusių ir rasti būdus sumažinti smurtą bei įtvirtinti paliaubas. Ghalibafas savo pareiškimu rodo nepasitenkinimą ne tiek konkrečiu ataku, kiek platesniu požiūriu į JAV, kaip į šalį, kuri, pasak jo, neįvykdo pažadų ir negali garantuoti derybų rezultatų saugumo.
Tokių pareiškimų pasekmė gali būti dvi: arba derybos nutrūks ir diplomatinis procesas stabtelės, arba tarpininkai imsis papildomų žingsnių, kad atstatytų pasitikėjimą. Abi galimybės kelia pavojų regiono stabilumui, nes sustojus deryboms, konfliktas rizikuoja eskaluotis.
Tarptautinė bendruomenė tradiciškai ragina atsargumą ir skatina visas puses susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti deryboms.
Tačiau jei viena iš pagrindinių šalių viešai pareiškia, kad netiki kitos šalies įsipareigojimais, tai akivaizdžiai apsunkina dialogo atnaujinimą ir galimą susitarimą.
Artimiausiu metu stebėtina, ar tarpininkaujanti Kataro delegacija sugebės atkurti pasitikėjimą ir sugrąžinti šalis į derybų stalą. Taip pat svarbu stebėti, kaip atsakys Jungtinės Valstijos ir Izraelis – ar bus žingsnių, kurie sumažintų įtampą, ar incidentai tęsis, kas dar labiau lydytų diplomatinį procesą.
Kol kas Irano pozicija aiški: be konkrečių ir patikimų JAV veiksmų, pagal Ghalibafą tęsti derybas neturi prasmės. Tai signalizuoja, kad tolimesnių žingsnių link taikos reikšmė stipriai priklausys ne tik nuo derybinių sutarčių, bet ir nuo suinteresuotų šalių gebėjimo užtikrinti, kad susitarimai bus įgyvendinti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.