Socialiniuose tinkluose vėl sukėlė diskusijas sena nuotrauka iš karo laikų: vaizdo įraše, paskelbtame „TikTok“, jaunasis kūrėjas parodė savo senelio George’o nuotrauką iš Antrojo pasaulinio karo ir užsiminė, kad jo giminaitis galėjo būti „keliautojas laiku“. Įrašo autoriaus teiginiu, daiktas vyro kairėje rankoje primena šiuolaikinį išmanųjį telefoną, o komentarai ir spėlionės ėmė plisti akimirksniu.
Ką sakė vaizdo įrašo autorius
Įrašo kūrėjas, vardu Jimmy’is, pareiškė: „Tai mano senelio George’o nuotrauka iš Antrojo pasaulinio karo. Mes su broliu žiūrėjome į ją ir svarstėme, ar senelis nebuvo keliautojas laiku, nes esame gana tikri, kad tai „iPhone“, – pažymėjo Jimmy’is.
Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 16 tūkst. patiktukų ir daugybės komentarų. Tokios reakcijos nėra naujas reiškinys: istoriniuose vaizduose žmonės dažnai įžvelgia šiuolaikinius daiktus, o tai lemia tiek smalsumas, tiek polinkis į sensacingas prielaidas.
Realistiškas paaiškinimas ir istorinis kontekstas
Analizuojant nuotrauką, ekspertai ir komentatoriai pasiūlė įprastesnį paaiškinimą: tai gali būti mažas veidrodėlis, naudotas skutimuisi arba signalų siuntimui. Ant nuotraukos matoma, kad vyras turi ant peties užmėtus skalbinius ar rankšluostį ir šalia stovintį indą su vandeniu – detalės, kurios rodo, kad asmuo galėjo ruoštis tvarkytis veidą arba atlikti techninius ženklus, naudojant atspindį.
Tokia praktika nėra netikėta: kariuomenėje dažnai būdavo mažų metalinių veidrodėlių, atspindinčių šviesą, kad būtų galima siųsti signalus morzės arba vizualinius šviesos signalus. Taip pat įvairūs metaliniai dėklai ar kompaktiniai veidrodėliai buvo paplitę kaip higienos priemonės.
Psichologija ir pareidolia
Reakcijų gausa dalinai paaiškinama pareidolijos reiškiniu – žmogaus polinkiu pamatyti pažįstamus objektus ir formas net ten, kur jų nėra.
Šiuolaikinės visuomenės patyrimas su išmaniaisiais telefonais dar labiau nulemia tendenciją interpretuoti bet kokį stačiakampį ar blizgantį objektą kaip telefoną.
Istorijos apie tariamus „keliautojus laiku“ kyla periodiškai: panašūs diskutabilūs radiniai aptikti ir kitose istorinių paveikslų ar nuotraukų situacijose, pavyzdžiui, minimas 1860-ųjų paveikslas, kuriame daugelis taip pat įžvelgė šiuolaikinį telefoną. Tokios istorijos greitai tampa virusinėmis, bet neužtenka vien vizualinių spėlionių, norint patikimai teigti apie anachronizmus.
Galutinė išvada daugeliui skeptikų – paprastas ir proziškas paaiškinimas: tai greičiausiai veidrodis ar kitas atspindintis daiktas, susijęs su asmens higiena ar signalų siuntimu. Tačiau ši istorija vėl priminė, kaip socialiniai tinklai skatina greitas spėliones ir kaip svarbu vertinti istorinius vaizdus kritiškai, atsižvelgiant į kontekstą ir materialinę kultūrą to laikmečio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.