Ekstremalus išbandymas vyko vienoje iš Panamos Perlų salų, maždaug už 60 mylių nuo šalies krantų. Vyras, Polas, ryžosi nuotykiui po to, kai socialiniuose tinkluose pamatė įmonės „Desert Island Survival“ siūlomą programą. Jis prisipažino tuo metu patiriąs didelį darbų ir įtampos spaudimą ir norėjęs „restarto“ – naujo, gryno nuotykio be komforto.
Paruošimas ir pirmos pamokos
Prieš likdamas vienas saloje, Polas kartu su kitais dalyviais praėjo penkių dienų pasiruošimą. Instruktoriai mokė pastogų statymo, žvejybinės įrangos gamybos, kokosų rinkimo, virvių vijimo ir net čiužinių bei apsaugos nuo saulės gamybos iš palmių lapų. Dalyviai buvo įspėti apie laukinės gamtos rizikas: vandenyje galėjo būti ryklių ir rajų, o saloje – nuodingų vorų, gyvačių ir pavojingų medžių. Šios pamokos suteikė techninius įgūdžius, tačiau neparuošė visiškai psichologiniam krūviui, kurį paaiškėjo patirti pats Polas.
Išgyvenimo dienos: ne tik alkis
Į atokią salos dalį Polą nugabeno taip, kad per potvynį ši vieta faktiškai tapo izoliuota. Jis nusprendė nesivežti papildomų vandens atsargų ar patogumų, norėdamas, kad išbandymas būtų „tikras“. Vienintelis geriamasis vandens šaltinis tapo kokosai, kuriuos reikėjo rinkti rankomis. Pirmą dieną jam pavyko pagauti tik vieną žuvį. Maisto gaminimas pareikalaudavo daug laiko: žuvį reikėjo pagauti, išvalyti, užkurti ugnį ir tik tada gaminti vakarienę. Taip pat jis rinko vėžiagyvius krante.
Ypač sunki antra diena – tuomet potvynis sunaikino jo pastogę, o žvejyba nebuvo sėkminga, todėl diena prabėgo be maisto. Polas pabrėžė, kad sunkiausia buvo ne alkis, o izoliacija, nuovargis ir vienatvė. „Kai kas nors nesiseka, supranti: „Aš esu vienas. Neturiu su kuo pasikalbėti“, – pasakojo Polas.
Trečią dieną jis sugebėjo atstatyti pastogę, paragavo kepto kokoso ir pagavo dvi žuvis. Ketvirtą dieną gelbėjimo valtys jį išvežė.
Per šį nuotykį Polas surinko 2368 svarus sterlingų labdarai „SOS Children’s Villages“, skirtoje vaikams be tėvų globos arba rizikuojantiems ją prarasti.
Išvados ir patarimai
Ši istorija primena, kad išlikimas gamtoje nėra vien techninių įgūdžių rinkinys – daug reikšmės turi ir psichologinis pasirengimas. Patarimai žygeiviams ir išgyvenimo entuziastams: visada planuoti atsargų tūrius, žinoti apie potvynius ir vietos geografiją, turėti signalizavimo priemones, mokėti greitai pastatyti paprastą patvarų prieglobstį ir pasirūpinti psichologine nuovargio valdymo strategija (savarankiškos rutinos kūrimas, trumpi tikslai, kvėpavimo pratimai). Taip pat svarbu gerbti vietinę gamtą ir atsargiai vertinti laukinius gyvūnus.
Polo patirtis yra pamoka apie vertybių permąstymą: po kelių dienų saloje jis ėmė labiau vertinti maistą, vandenį ir saugią gyvenamąją vietą, taip pat suprasti, kiek daug įprastų dalykų mes laikome savaime suprantamais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.