Krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų onkologinių ligų, todėl nauji moksliniai duomenys, aiškinantys su amžiumi susijusius audinių pokyčius, turi tiesioginę reikšmę prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai. Naujausias Kembridžo ir Britų Kolumbijos universitetų tyrimas, publikuotas žurnale „Nature“, sudarė išsamų krūties audinio senėjimo žemėlapį ir parodė, kad ryškiausi struktūriniai pokyčiai vyksta menopauzės laikotarpiu. Šie atradimai padeda paaiškinti, kodėl tam tikru gyvenimo etapu rizika susirgti gali smarkiau padidėti.
Gyvenimo etapas, kai rizika didžiausia
Tyrėjai nustatė, kad su amžiumi krūties audinyje mažėja epitelinių ląstelių ir kitų struktūrinių elementų skaičius, o didžiausi pokyčiai sutampa su hormonų lygio kritimu menopauzės metu. Dėl hormoninių pokyčių pieną gaminančios liaukos ir kitos epitelinės struktūros gali susitraukti ir dalį jų pakeičia riebalinis audinys. Tai keičia ne tik audinio tankį, bet ir mikroaplinką, kuri lemia, kaip ląstelės auga ir reaguoja į pažeidimus.
„Stromos ląstelės, kurios suteikia krūtims struktūrinę atramą, taip pat gali sumažėti, o tai lemia mažesnį krūtų tankį ir su amžiumi susijusius pokyčius krūties formoje. Kai nebelieka tokio paties ląstelinio stimuliavimo, ląstelių ciklas sulėtėja, o ląstelės rečiau gauna signalus dalytis nei jaunesniame audinyje“, – aiškina gydytojas Bowers. Tokie pokyčiai gali pakeisti pažeidžiamumą genetiniams pokyčiams ir skaidymosi reguliavimui, todėl tam tikros vėžio formos gali išsivystyti dažniau arba būti agresyvesnės.
Mikroaplinka ir kiti rizikos veiksniai
Tyrimas pabrėžia, kad svarbiausia nėra vien amžius, o audinių mikroaplinkos pokyčiai. „Svarbiausia yra ne vien amžius, o mikroaplinka – būtent ji gali lemti, kaip tikėtina, kad krūtyje išsivystys agresyvus vėžys“, – sako onkologė Marleen Meyers.
Be to, senstant organizme kaupiasi genetinės mutacijos, pasikeičia imuninės sistemos veikla ir jungiamojo audinio savybės, kas kartu keičia rizikos profilį.
„Tai sudėtingas audinių, esančių aplink krūties ląsteles, pokytis, įskaitant imuninės sistemos ląsteles, jungiamąjį audinį ir ląstelių tarpusavio signalizaciją“, – aiškina gydytoja Saigal. Kiti svarbūs rizikos veiksniai – svorio augimas menopauzės metu, ilgalaikis hormonų pakaitinis gydymas ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Nors visiškai eliminuoti krūties vėžio rizikos negalima, yra priemonių, kurios padeda ją sumažinti. Rekomenduojama, kad vidutinės rizikos moterys nuo 40 iki 75 metų kas dvejus metus atliktų mamografiją; esant padidėjusiai rizikai (pvz., šeiminė anamnezė), tyrimų intervalus reikėtų aptarti su gydytoju. Be diagnostikos, svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, nerūkyti, riboti alkoholį ir išlikti fiziškai aktyvioms.
„Nors jokiu būdu negalima visiškai panaikinti krūties vėžio rizikos, moterys gali imtis mokslu pagrįstų veiksmų jai sumažinti“, – sako gydytoja Saigal. Kiekviena moteris turėtų aptarti asmeninius rizikos veiksnius su šeimos gydytoju ar akušeriu-ginekologu, ypač prieš ir po menopauzės, kad būtų parengtas individualus patikros ir prevencijos planas.
Apibendrinant, naujas audinių pokyčių žemėlapis padidina supratimą, kodėl menopauzė yra kritinis etapas krūtų sveikatai. Tai neturėtų pakeisti dabartinių patikros rekomendacijų, tačiau skatina dar didesnį dėmesį reguliarioms profilaktinėms priemonėms ir gyvenimo būdo korekcijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.