Mindaugas Giniotis, baigęs Šiaulių S. Daukanto gimnaziją, iškart susidomėjo sveikatos edukologija ir įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti šios srities bakalauro programą. Nors anatomija ir fiziologija jam buvo patrauklios, jaunas vyras dar nebuvo pasirengęs pradėti darbo mokykloje ar visuomenės sveikatos biure. Tuo metu jis jautė stiprų norą radikaliai pakeisti savo gyvenimą, todėl apsisprendimas emigruoti atrodė kaip geriausia išeitis.
Išvykęs į Norvegiją, Mindaugas įsitraukė į Europos savanorių tarnybos projektą, kurio metu mokėsi kalbos ir dirbo geriatrijos centruose. Ši patirtis tapo esminiu lūžiu – darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis jam sukėlė ypatingą susidomėjimą, ir jis nusprendė siekti slaugytojo bakalauro laipsnio vietinius universitetuose. Mindaugas prisimena, kad nors atvykus į kitą šalį viskas nebuvo lengva, šis laikotarpis suteikė vertingos patirties apie medicinos sistemų darbo principus kitoje valstybėje ir padėjo jam tobulėti profesionaliai.
Lietuvos sveikatos sektoriaus pokyčiai ir sugrįžimas
Norvegijoje praleidęs septynerius metus, Mindaugas galutinai apsisprendė grįžti į Lietuvą. Jis pradėjo domėtis savo šalies sveikatos sistema ir galimybėmis čia dirbti, pritaikant Norvegijoje įgytas žinias ir įgūdžius. Šiandien Mindaugas sujungia du darbus: pilnu etatu dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriuje ir savo žinias papildomai taiko Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre.
Pasak Mindaugo, Lietuvos medicinos sektorius pastaraisiais metais keičiasi lyg neatpažįstamai. Naujam atidarytam geriatrijos skyriui būdingi modernūs įrenginiai, o paslaugų kokybė sparčiai artėja prie skandinaviškų standartų. Nors Norvegijoje vis dar naudojamos šiek tiek brangesnės bei inovatyvesnės priemonės, skirtumas tarp abiejų šalių gydymo kokybės ir modernumo mažėja, o tai leidžia džiaugtis Lietuvos sveikatos srities pažanga.
Vyrų vaidmuo slaugos profesijoje ir darbas su vyresniais pacientais
Mindaugas atkreipia dėmesį į vyrų trūkumą slaugos sektoriuje Lietuvoje. Norvegijoje vyrų dalis slaugos studijose buvo reikšmingesnė – kas penktas studentas buvo vyras.
Tuo tarpu Lietuvoje jis savo skyriuje yra vienintelis vyras tarp gydytojų ir slaugytojų. Net kvalifikacijos tobulinimo kursuose vyrai dažniau renkasi darbą greitosios medicinos pagalbos ar priėmimo skyriuose. Mindaugo pasirinkimas – darbas su pagyvenusiais žmonėmis – reikalauja ne tik medicininių žinių, bet ir ypač daug kantrybės bei empatijos.
Pasak Mindaugo, vyresnio amžiaus pacientai patiria ne tik fizinius skausmus, bet dažnai jaučia vienatvę ir bejėgiškumą. Dėl to jie labai vertina paprastus pokalbius ir būti išklausyti. „Natūralu, kad žmogus, kuriam skauda, kartais gali būti piktas, todėl labai svarbu rasti tinkamą priėjimą prie kiekvieno paciento, parodyti supratimą jo emocijoms ir palaipsniui kurti pasitikėjimą“, – teigia jis.
Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama holistiniam pacientų priežiūros požiūriui, kai gydytojai ir slaugytojai žiūri į žmogų kaip į asmenybę, ne tik diagnozę ar sergančią organizmo dalį. Mindaugas pastebi, kad nors Norvegijoje tokia praktika tradiciškai buvo įprasta, Lietuvoje pastaruoju metu tokios permainos ypač išryškėjo, skatinant žmogaus balsą būti išgirstu gydymo procese.
Nors Norvegijos kolegos vis dar kviečia Mindaugą sugrįžti dirbti bent vasaros sezonui, jis drąsiai renkasi toliau kurti savo karjerą ir gyvenimą gimtajame Šiaulių mieste. Jo sukaupta tarptautinė patirtis ir įgytas skandinaviškas darbo metodų supratimas čia yra itin vertinami, suteikdami naują kokybės standartą bei pažangą Lietuvos sveikatos apsaugoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.