Erkinis encefalitas yra sunki virusinė liga, kuri Lietuvoje yra viena iš labiausiai paplitusių ir kelia didelį pavojų sveikatai. Kasmet šia liga užsikrečia apie 500–700 žmonių, o liga pažeidžia centrinę nervų sistemą. Deja, specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, todėl patikimiausia apsauga yra vakcinacija.
Erkinio encefalito simptomai ir ligos eiga
Liga dažniausiai pasireiškia dviem bangomis. Pirmojo etapo metu, kuris prasideda po kelių savaičių nuo erkės įkandimo, pasireiškia į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas, raumenų skausmas. Po šios fazės dažnai jaučiamas trumpalaikis pagerėjimas, tačiau maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų prasideda antroji, sunkesnė liga – virusas plinta į centrinę nervų sistemą. Šiuo metu gali pasireikšti stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų sustingimas, sąmonės sutrikimai, o sunkiais atvejais – net paralyžius. Dėl šių komplikacijų erkinis encefalitas yra viena pavojingiausių ligų, plintančių per erkes.
Skiepijimo nuo erkinio encefalito svarba ir imuniteto susiformavimas
Dažnai žmonės klaidingai mano, kad pakanka vieno skiepo norint būti apsaugotiems. Tačiau vakcinacija nuo erkinio encefalito efektyviai veikia tik po antros skiepo dozės ir praėjus mažiausiai dviem savaitėms nuo jos. Pirmoji dozė paruošia organizmą, tačiau imunitetas dar nesusiformuoja, todėl būtent šiuo laikotarpiu būtinas didelis atsargumas, ypač aktyvaus erkių sezono metu. Siekiant efektyvios apsaugos verta skiepytis kuo anksčiau, geriausia – žiemą arba ankstyvą pavasarį, dar prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui.
Skiepijimo schemos ir palaikomosios dozės
Yra dvi pagrindinės skiepijimo schemos. Įprastinė schema apima tris dozes: pirmoji dozė pasirenkamu metu, antroji – po 1–3 mėnesių, trečioji – po 5–12 mėnesių nuo antrosios dozės. Jei skiepijimasis pradedamas jau prasidėjus erkių sezonui, rekomenduojama pagreitinta schema: antroji dozė suteikiama praėjus 2 savaitėms nuo pirmosios, o trečioji – kaip įprastai po 5–12 mėnesių.
Po visų trijų dozių imunitetas išlieka 3–5 metus. Po to būtina skirti palaikomąją dozę: asmenims iki 60 metų – kas 5 metus, o vyresniems – kas 3 metus. Įvertinus individualią situaciją, skiepus rekomenduojama kartoti laiku, siekiant užtikrinti ilgalaikę apsaugą nuo erkinio encefalito.
Apsauga nuo erkinio encefalito – daugiau nei tik vakcinacija
Vaccinuotis yra svarbiausia, tačiau papildomos apsaugos priemonės negali būti pamirštos net ir esant pilnai vakcinacijai. Lauke rekomenduojama dėvėti šviesius, ilgomis rankovėmis drabužius ir užsegamas kelnes, kurios aprėptų kūną maksimaliai. Atviros kūno vietos turėtų būti apsaugotos repelentais, kurie atbaido erkes. Po būvimo gamtoje svarbu išsamiai apžiūrėti kūną ir patikrinti ypač tas vietas, kur erkės dažniausiai sukausčiuoja – pažastis, kirkšnį, pakinklius ir kaklo sritį.
Pažymėtina, kad skiepai apsaugo nuo erkinio encefalito, tačiau ne nuo Laimo ligos, todėl atsargumo priemonės išlieka būtinos. Įsisiurbusią erkę būtina pašalinti kuo greičiau specialiu pincetu ar traukikliu, kad sumažintume komplikacijų riziką.
Po skiepo – ką svarbu žinoti?
Po vakcinacijos gali atsirasti vietinio pobūdžio reakcijos – paraudimas, patinimas ar nedidelis skausmas injekcijos vietoje, bet šios reakcijos paprastai praeina per 1–3 dienas. Jei reakcija ryškesnė, galima vartoti nuskausminamuosius vaistus. Esant stipresniems simptomams ar kitoms neįprastoms reakcijoms rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Erkinio encefalito skiepai yra svarbus sveikatos apsauginis įrankis, kurį tinkamai taikant galima ženkliai sumažinti ligos riziką. Šeimos klinikose „Meliva“ dirba profesionalūs gydytojai ir slaugytojai, kurie suteiks specialistų konsultacijas bei padės parinkti optimaliausią skiepijimo schemą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.