Vilniaus mokyklose vykdytas sveikos gyvensenos projektas atskleidė svarbias įžvalgas apie paauglių fizinį aktyvumą ir jo ryšį su akademiniais pasiekimais. Tyrime, kuriame dalyvavo 1005 moksleiviai nuo 14 iki 19 metų, buvo vertinti gyvensenos įpročiai, kūno sudėjimas ir keletas fizinės būklės rodiklių. Rezultatai parodė, kad nors žinių apie sveiką gyvenseną moksleiviai turi, jų kasdienė fizinė veikla yra gerokai per maža.
Projekto tikslas ir dalyviai
Projektą „Tuk tuk širdele – būk sveika!“ organizavo Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Jis vykdytas dešimtyje sostinės mokyklų ir aprėpė įvairius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos aspektus: nuo teorinių paskaitų iki praktinių užsiėmimų. Tyrime buvo fiksuojami kūno masės indeksas, svoris, liemens apimtis, rankų jėga, arterinis spaudimas bei savanoriškai pildytos anketos apie gyvenimo būdą, žalingus įpročius ir net pažymių vidurkis.
Edukacija ir gyvybę gelbstinčios įgūdžių mokymai
Projekto edukacinėje dalyje moksleiviai supažindinti su širdies sandara, ligų rizikos veiksniais, nutukimo pasekmėmis ir praktiniu gaivinimu. „Mokyklose projektą vykdėme ne atsitiktinai. Visgi jaunimas yra mūsų ateitis. Aš visada galvoju, kas mane gydys, kas mane aptarnaus. Mes turim šviesti visuomenę ir investavimas į jaunimą, jaunimo mokymas yra labai svarbus“, – pristatant projekto rezultatus kalbėjo Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas, kardiologas profesorius Pranas Šerpytis.
Gaivinimo mokymai ir automatinio išorinio defibriliatoriaus (AED) naudojimo pamokos buvo viena iš svarbiausių projekto dalių. Anot projekto vykdytojos, skubiosios medicinos gydytojos rezidentės Ivetos Vėgelytės, net iki 90 procentų širdies sutrikimų įvyksta namuose. „Todėl turėjome atsivežę pakankamai daug manekenų ir moksleivius skatinome pačius išbandyti, kaip atlikti gaivinimo veiksmus. Aišku, jie iš pradžių tai bandė daryti nedrąsiai, bet buvo smagu stebėti, kaip vis daugiau moksleivių įsidrąsindavo“, – džiaugėsi gydytoja I.Vėgelytė.
Teisingai atlikti gaivinimo veiksmai gali net 50–70 proc. padidinti širdies sustojimą patyrusio žmogaus išgyvenimo tikimybę.
Pagrindinės išvados: mažas aktyvumas ir geresni pažymiai fiziškai aktyviems
Vienas ryškiausių tyrimo rezultatais tapo faktas, kad vilniečių moksleivių fizinis aktyvumas iš esmės yra per mažas. Anketos atskleidė, jog mokiniai darbo ar mokymosi dienomis sėdi vidutiniškai apie 7,5 valandos per parą, savaitgaliais – apie 5 valandas, o transportui kasdien skiriama dar apie 1,5 valandos. Tokie ilgai trunkantys pasyvūs periodai susiję su prastesne fizine būkle ir didesne rizika ateityje sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.
Tyrimas taip pat parodė teigiamą ryšį tarp fizinio aktyvumo ir akademinių pasiekimų: fiziškai aktyvesni moksleiviai turėjo geresnį pažymių vidurkį. Tai rodo, kad judėjimas ne tik stiprina organizmą, bet ir gerina koncentraciją, atmintį bei mokymosi motyvaciją.
Rekomendacijos ir tolimesni žingsniai
Remiantis projekto išvadomis, svarbu didinti fizinio aktyvumo galimybes mokyklose: daugiau kūno kultūros pamokų, integruotos judesio pertraukėlės pamokų metu, skatinimas aktyviai keliauti į mokyklą ir tėvų švietimas. Taip pat reikėtų tęsti gaivinimo įgūdžių mokymus ir skatinti moksleivius dalintis gautomis žiniomis su šeima, nes tai gali padidinti prevencijos efektyvumą visoje bendruomenėje.
Projektas įrodė, kad investicija į jaunimą atsiperka – tiek sveikatos, tiek visuomeninės atsakomybės prasme. Moksleiviai ne tik įgijo žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie gali išgelbėti gyvybes bei pagerinti jų pačių ateitį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.