Vis didėjant miego tyrimų skaičiui, vis dažniau kartojama viena pastaba: miego trukmė turi būti subalansuota. Remiantis sveikatos ir medicinos šaltiniais, miegant ilgiau nei įprasta (dažnai nurodomos ribos – virš 8–9 valandų per parą), padidėja tam tikrų sveikatos problemų ir net mirtingumo rizika. Tačiau svarbu pabrėžti – daugeliu atvejų kalbame apie koreliacijas, o ne tiesioginę priežastį ir pasekmę; persimiegojimo sąsajos su ligomis gali būti tarpininkaujamos kitų veiksnių.
Kiek miegoti yra per daug?
Miego poreikis priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo ir bendros sveikatos būklės. Dažniausiai suaugusiems rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Ilgesnės nei 9 valandų nakties miego trukmės ilgalaikis kartojimasis pagal tyrimus siejamas su didesne rizika susirgti tam tikromis ligomis. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad trumpesnis miegas taip pat nėra sveikas – svarbu rasti individualiai tinkamą ir stabilų režimą.
Kodėl kai kurie miega per ilgai?
Persimiegojimą gali lemti skirtingos priežastys. Tarp jų – hipersomnija (patologinis mieguistumas), kurią lydi nenormalus dienos mieguistumas ir ilgas nakties miegas; obstrukcinė miego apnėja, kai miegas nuolat sutrūksta dėl kvėpavimo sustojimų; taip pat tam įtakos turi alkoholis, kai kurie receptiniai vaistai ir psichikos sutrikimai, ypač depresija. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai taip pat svarbūs: mažesnės galimybės gauti sveikatos priežiūros gali lemti nediagnozuotų ligų kaupimąsi ir ilgesnį miego poreikį.
Su persimiegojimu susijusios sveikatos problemos
Tyrimai rodo kelių rūšių rizikas: ilgesnis miegas siejamas su didesne diabetu susirgimo rizika, didesniu nutukimo tikimybe (viename tyrime asmenys, miegoję po 9–10 valandų, per šešerius metus nutuko dažniau nei miegoję 7–8 valandas), dažnesniais galvos ir nugaros skausmais, taip pat su širdies ligų rizikos padidėjimu. Analizė, atlikta didelėje moterų grupėje, parodė, kad miegant 9–11 valandų per parą išeminės širdies ligos rizika buvo didesnė.
Be to, keliuose tyrimuose pastebėta, kad žmonės, įpratę miegoti 9 ar daugiau valandų, dažniau miršta jauniau nei tie, kurie miega vidutiniškai 7–8 valandas; ir vėlgi, tai gali būti susiję su kitais veiksniais, pavyzdžiui, depresija ar socioekonomine padėtimi.
Kaip elgtis ir ką pataria specialistai
Jei nuolat jaučiate poreikį miegoti ilgiau nei 7–8 valandas arba jaučiatės labai mieguistas dienos metu, verta kreiptis į gydytoją. Diagnostika gali apimti konsultacijas, kraujo tyrimus ir, esant įtarimui dėl miego apnėjos ar hipersomnijos, miego tyrimą (polisomnografiją). Jei mieguistumą skatina alkoholis arba tam tikri vaistai, reikėtų aptarti jų vartojimą su gydytoju ir, esant galimybei, mažinti arba keisti preparatus – bet niekada nutraukti gydymo savavališkai.
Savarankiškos priemonės taip pat svarbios: laikytis nuoseklaus miego režimo (eiti gulti ir keltis tuo pačiu laiku), vakare vengti kofeino ir alkoholio, reguliariai mankštintis, įrengti ramią ir patogią miegamąją aplinką. Priklausomai nuo priežasties, gydytojas gali pasiūlyti ir specializuotą gydymą ar psichologinę pagalbą, ypač jei miegą veikia depresija ar nerimas.
Miegas yra būtinas sveikatai, bet, kaip ir daugelis dalykų, naudingas saikingai: siekite stabilaus, kokybiško miego, o ilgalaikį persimiegojimą vertinkite rimtai ir aptarkite su specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.