Lyginant su praėjusiais metais, maisto produktai Lietuvoje šiuo metu vis dar pigesni, tačiau naujausi rodikliai rodo, kad šis laikotarpis gali greitai pasikeisti. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidaus rinkoje parduodamos maisto gamintojų produkcijos kainos padidėjo 1,9 proc. Tai signalizuoja apie galimą kainų nuosmukio pabaigą ir tolesnį kainų augimą mažmeninėse parduotuvėse.
Ką sako ekonomistai?
„Tikėtina, kad šį rudenį dar baigsime su metine maisto kainų defliacija, tačiau mėnesiniai kainų pokyčiai jau bus teigiami. Tad būtų galima pakankamai drąsiai teigti, kad maisto kainų nuosmukis netrukus liks mums už nugaros“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Ši citata atspindi pagrindinę nuotaiką: nors metinis lygis dar mažesnis, mėnesinis augimas rodo krypties pasikeitimą, kuris ilgainiui pasieks vartotojų krepšelius.
Skaičiai ir prekybininkų paaiškinimai
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje buvo 1,8 proc. mažesnės nei prieš metus. Prekybos tinklo „Maxima” duomenys rodo panašią tendenciją: maistas ir nealkoholiniai gėrimai vidutiniškai kainavo 2,8 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau atidžiau pažvelgus, matyti dideli metiniai kainų pokyčiai skirtingose grupėse: šviežia mėsa ir paukštiena rugsėjį kainavo 11,2 proc. mažiau, vaisiai ir uogos atpigo 9,9 proc., mėsos gaminiai – 9,7 proc., pieno produktai – 5,7 proc.
Prekybininkai praneša apie padidėjusius tiekėjų reikalavimus kelti kainas. „Itin intensyvus derybų su tiekėjais ir gamintojais maratonas tęsiasi nuo pat rudens pradžios. Suprantame savo partnerių argumentus – gamintojų kaštus augina padidėjusios darbo jėgos sąnaudos, brangesnė energija, didesni transportavimo kaštai, pabrangusios žaliavos. Vis tik net ir keičiantis tiekimo kainoms, prekybinės maržos dalies nedidinsime, didesnes išlaidas stengsimės kuo labiau amortizuoti savo veiksmais. Šiemet jau ne kartą savo iniciatyva mažinome įprastas maisto produktų kainas ir toliau sieksime, kad rinkoje fiksuojamą kainų augimo poveikį mūsų pirkėjai pajustų mažiau nei kitur“, – sako A.
Simutė.
Kas lemia būsimas kainų tendencijas?
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad gamybos ir logistikos sąnaudos šiuo metu yra ypatingai jautrios energetikos ir transporto kainų pokyčiams. Gamtinių dujų kaina, naudojama tam tikriems maisto produktams gaminti, yra žymiai didesnė nei prieš metus, o dyzelino kainos palaiko dideles transportavimo išlaidas. Taip pat darbo užmokestis ir žaliavų kainos prisideda prie augančių gamintojų sąnaudų. Visi šie faktoriai per gamybos ir tiekimo grandines anksčiau ar vėliau atsispindi mažmeninėse kainose.
Ko tikėtis vartotojams?
Nors metinė maisto kainų defliacija kol kas saugo gyventojus nuo staigaus kainų šuolio, T. Povilausko prognozė rodo, kad didesnis kainų spaudimas gali pasireikšti kitų metų pradžioje, ypač vasario–kovo mėnesiais, kai taip pat laukiama didesnių šildymo ir energetikos sąskaitų. Vartotojams verta planuoti biudžetą, stebėti akcijas ir rinkos pokyčius, o politikams ir prekybininkams – stebėti tiekimo grandines ir ieškoti priemonių, kaip amortizuoti didėjančias sąnaudas.
Apibendrinant: šiuo metu maistas dar pigesnis nei prieš metus, tačiau gamintojų kainų augimas ir padidėjusios energetikos bei transporto išlaidos rodo, kad kainų nuosmukio laikotarpis gali greitai baigtis. Laikui bėgant didesnė dalis šių sąnaudų gali pasiekti vartotojų pinigines.