Per pirmuosius dešimt metų mėnesių užregistruoti 845 kirmėliniai susirgimai, iš kurių 557 (66 proc.) sudarė enterobiozė. Lyginant su ankstesniais metais, sergamumas enterobioze sumažėjo beveik penktadaliu, tačiau epidemiologėms kyla abejonių dėl tikrosios situacijos nustatymo, nes daugelis atvejų diagnozuojami atsitiktinai arba tiriant vaiką prieš pradedant lankyti ugdymo įstaigą.
Kas yra enterobiozė?
Enterobiozė – tai žmogaus parazitinė infekcija, kurą sukelia Enterobius vermicularis (spalinės). Pagrindinis ligos simptomas yra stiprus išeinamosios angos ir tarpvietės niežulys, dažniausiai sustiprėjantis naktį. Dėl to vaikai ir suaugusieji dažnai patiria prastą miegą, dirglumą, sumažėjusį darbingumą arba prastėjančius mokymosi rezultatus. Neretai tėvai pastebi nemalonų elgesį ar miego sutrikimus, o ne patį parazitą, todėl liga kartais ilgai lieka nepastebėta.
Kaip plinta ir kam gresia didžiausia rizika?
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų arba užterštos aplinkos patenka į burną ir pasiekia žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie dar neturi pakankamų higienos įgūdžių. Glaudus kontaktas vaikų kolektyvuose, bendri žaislai, stalai, suolai ir spalinių kiaušinėlių atsparumas aplinkoje (jie išlieka gyvybingi maždaug mėnesį) skatina greitą plitimą tiek įstaigose, tiek namuose.
Diagnozė ir gydymas
Enterobiozė dažnai diagnozuojama perianalinio tepinėlio metodu (lipnios juostelės tyrimas), kai ryte surenkamas paviršinis mėginys. Gydymas paprastai apima antiparazitinius vaistus, kuriuos paskiria gydytojas; svarbu, kad gydymas būtų atliktas visiems šeimos nariams vienu metu, kad būtų užkirstas kelias reinfekcijai. Po vaistų vartojimo būtina laikytis higienos priemonių, kad sumažintume užsikrėtimo riziką ir išvengtume pakartotinio užkrėtimo.
„Siekiant išvengti užsikrėtimo, sustabdyti [infekcijos] plitimą veiksmingiausia priemonė yra gera rankų higiena. Rankas būtina plauti su muilu ir šiltu vandeniu po naudojimosi tualetu, pakeitus sauskelnes, prieš maisto ruošimą, valgį.
Nagai turi būti visada trumpi, švarūs. Svarbi viso kūno, viršutinių, apatinių drabužių, lovos baltinių, rankšluosčių švara. Būtina dažnai drėgnu būdu valyti patalpas, ypač – miegamąsias patalpas, siurbti ar drėgnu būdu valyti kilimus, su vandeniu ir muilu nuplauti vaikų žaislus.
Sergančiajam patartina nakčiai užsimauti apglundančias kelnaites, kad ant patalynės nepatektų kirmėlių ir jų [kiaušinėlių]. Ryte kelnaites nuplikinti karštu vandeniu ir išskalbti. Kiekvieną rytą šiltu vandeniu ir muilu gerai nusiplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas. Karštu vandeniu plauti tualeto unitazą, vonią ir panaudotus naktinius puodus. Po gydymo patariama pakeisti lovos tekstilę ir ją išskalbti aukštesnėje nei 60 ° C temperatūroje“, – pažymėjo A. Bartulienė.
Praktiniai patarimai tėvams ir ugdymo įstaigoms
Be jau minėtų higienos priemonių, rekomenduojama dažniau vėdinti patalpas, reguliariai skalbti ir karštai plauti vaiko miegamojo tekstilę, dezinfekuoti žaislus ir paviršius, kuriais dažnai liečiami vaikai. Ugdymo įstaigose verta sustiprinti rankų plovimo įpročius ir stebėti vaikų higieną. Jei įtariate infekciją arba pastebite simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją ar vaikų gydytoją, kad būtų atliktas tyrimas ir paskirtas tinkamas gydymas.
Nors oficialūs duomenys rodo sumažėjusį sergamumą, tikroji enterobiozės paplitimo apimtis greičiausiai yra didesnė dėl asimptominių ar nediagnozuotų atvejų. Tinkama prevencija ir greita reakcija padės sumažinti ligos plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.