Susirgus daugeliui žmonių apetitas sumažėja arba visai dingsta. Tai nėra atsitiktinumas: organizmas siunčia signalą, kad virškinimo sistema turėtų būti atitinkamai mažiau apkrauta, kad energija galėtų būti skiriama kovai su infekcija. Vis dėlto dažnai artimieji mano, jog ligonį reikia „gerai pamaitinti“ – taip parodyti rūpestį. Specialistai ragina permąstyti tokį požiūrį: per didelis maisto kiekis gali apsunkinti kūno gynybą ir prailginti sveikimo laiką.
Kam nereikėtų badauti?
Yra grupių, kurioms badavimas gali būti žalingas arba nerekomenduotinas. Tai – besilaukiančios ir maitinančios moterys, mažamečiai vaikai, žmonės, turėję valgymo sutrikimų, taip pat asmenys, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, ypač vartojantys insuliną ar kitus glikemiją veikiančius vaistus). Vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie vartoja daug medikamentų, prieš pradedant bet kokį badavimą reikėtų pasitarti su gydytoju.
Saugiausi badavimo būdai ir kaip tai daryti tinkamai
Jei natūraliai nesijaučiate alkani, saugiausias variantas – sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir taikyti protarpinį badavimą. Populiarūs saugūs modeliai yra 16/8 (valgyti per 8 valandas, badauti 16 valandų) arba kartais taikomas 24 valandų badavimas, kurio nereikėtų praktikuoti dažniau nei kelis kartus per savaitę. Ilgesni badavimo režimai (virš 24 valandų) gali turėti specifinių indikacijų, bet juos reikėtų atlikti tik prižiūrint sveikatos specialistui ir specialiose klinikose.
Badavimo metu labai svarbu nekompensuoti ilgo nevalgymo stambiais ir kaloringais valgiais. Jeigu per leidžiamą valgymo langą ruošiatės pavalgyti, rinkitės lengvai virškinamą, maistingą ir subalansuotą maistą: daržoves, šiltus sultinius, liesą baltymą ir gerus riebalus. Tai užtikrins, kad organizmas gaus būtinų mikroelementų ir energijos atstatymui.
Ką gerti ir ko vengti
Badavimo metu svarbiausia – pakankamas skysčių vartojimas. Patartina gerti vandenį, nesaldintas žolelių ar imbiero arbatas, taip pat naminį sultinį, kuris suteikia druskų ir skaidulų.
Kava leidžiama saikingai, bet be cukraus ar medaus. Reikėtų vengti saldžių gėrimų, sirupų ir intensyviai perdirbtų produktų, kurie gali skatinti uždegiminius procesus.
Galima nauda ir įspėjimai
Tyrimai rodo, kad badavimas gali skatinti autoreguliacinius procesus organizme, tokius kaip autofagija, mažinti uždegimą ir oksidacinį stresą bei keisti genų raišką, susijusią su ilgaamžiškumu. Kai kurių tyrimų duomenimis, badavimas gali turėti teigiamą poveikį svorio reguliavimui, cholesterolio ir cukraus balansui. Vis dėlto svarbu pabrėžti atsargumą: badavimas nėra stebuklinga priemonė, o jo poveikis gali skirtis priklausomai nuo ligos pobūdžio (virusinės ar bakterinės), paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
Jei sergant pasireiškia stiprus karščiavimas, dehidratacija, užsitęsę ar blogėjantys simptomai, būtina kreiptis į gydytoją. Badavimas turėtų būti laikomas vienu iš įrankių, padedančių organizmui atsigauti, tačiau ne pakeičiančiu medicininį gydymą, kai jis reikalingas.
Apibendrinant: jei nesijaučiate alkani, sumažinkite porcijas arba taikykite protarpinį badavimą, gerkite daug skysčių, ilsėkitės ir stebėkite savo būklę. Jei abejojate, pasitarkite su sveikatos specialistu, kad pasirinktumėte saugiausią ir efektyviausią strategiją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.