2023 metai pažymėti reikšmingu progresu Lietuvoje kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL). Higienos instituto duomenys rodo, kad mirčių nuo išeminių širdies ligų ir insulto skaičius darbo amžiaus žmonių tarpe ženkliai sumažėjo – nuo 1866 pernai iki 1569 šiemet, tai yra beveik 30 proc. sumažėjimas, palyginti su 2015 metais. Šie skaičiai atspindi sėkmingus sveikatos apsaugos sprendimus ir prevencines programas, kurios pradėjo veikti per pastaruosius metus.
Prevencinių programų pokyčiai ir jų įtaka
Vienas iš pagrindinių pokyčių, turėjusių teigiamą poveikį, yra ŠKL prevencijos programos amžiaus ribų suvienodinimas. Nuo 2023 m. gegužės mėnesio programa kviečia dalyvauti visus 40–60 metų amžiaus vyrus ir moteris, anksčiau amžiaus grupės buvo atskiros – vyrai 40–54 metų, moterys 50–64 metų. Tokia priemonė leidžia anksčiau ir efektyviau diagnozuoti bei koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ir arterinis kraujo spaudimas.
Profesorė Jelena Čelutkienė, buvusi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, pabrėžia, kad pagrindinis programos tikslas yra ne tik gydyti ligas, bet ir užkirsti joms kelią – koreguoti rizikos veiksnius, siekiant atitolinti ar visiškai išvengti širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymo. Pasak jos, šie pokyčiai yra rezultatas ilgalaikio sveikatos apsaugos institucijų, medikų ir specialistų darbo.
Lietuvos situacija Europos kontekste
Nors pastebimas mirčių mažėjimas, Lietuvos padėtis pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis vis dar yra sudėtinga. Net ir turėdama vieną didžiausių gydytojų bei ligoninių lovų skaičių Europos Sąjungoje, Lietuva pirmauja pagal širdies ligų sukeltas mirties atvejų statistikas. Iš visų mirčių kraujotakos sistemos ligos sudaro daugiau nei pusę – 52,1 proc. Tai ženkliai viršija kitų Europos šalių rodiklius, kur onkologinės ligos dažnai yra pagrindinė mirties priežastis.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad skirta didesnė pastangų dalis turi būti profilaktikai – reikia aktyviau mažinti rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas ir kiti gyvenimo būdo faktoriai.
Šiuo metu Lietuvoje trūksta veiksmingos rizikos veiksnių stebėsenos sistemos, o tai apsunkina tinkamą ligų prevencijos vertinimą.
Praktiniai patarimai norintiems išvengti širdies ligų
Siekiant užtikrinti širdies ir kraujagyslių sistemų sveikatą, ekspertai rekomenduoja nuo 40 metų amžiaus pradėti reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ir dalyvauti ŠKL prevencijos programoje. Per šiuos vizitus atliekami būtini kraujo tyrimai, tokie kaip lipidograma, gliukozės ir kreatinino kiekio nustatymas, taip pat elektrokardiograma, leidžianti įvertinti širdies veiklą ir nustatyti rizikos lygį.
Gyvenimo būdo pokyčiai yra pagrindinis būdas mažinti ligų riziką – svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas, reguliariai sportuoti, subalansuoti mitybą ir kontroliuoti stresą. Jei, nepaisant to, cholesterolio kiekis išlieka per didelis, gydytojai gali paskirti saugius ir veiksmingus vaistus, tokius kaip statinai, kurie mažina cholesterolio kiekį ir apsaugo nuo širdies priepuolių bei insultų.
Apibendrinant, Lietuvoje pastebimas realus progresas mažinant mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių. Toks rezultatas pasiektas dėka valstybinio dėmesio prevencijai, medikų atsakingumo ir visuomenės įsitraukimo į sveikatos puoselėjimą. Tačiau norint pasiekti dar geresnių rezultatų, būtina aktyviau rūpintis rizikos veiksnių stebėsena bei išlaikyti ilgalaikę bendradarbiavimo praktiką tarp sveikatos priežiūros institucijų ir pacientų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.