Širdies ritmas kinta natūraliai reaguojant į fizinį krūvį, emocijas ar nuovargį, tačiau kartais nereguliarus plakimas ar stiprūs permušimai gali būti pirmieji rimtesnės ligos požymiai. Birželio pradžioje minima Pasaulinė širdies ritmo savaitė – gera proga prisiminti, kaip atpažinti pavojingus simptomus, kada pasitikrinti pulsą ir kada nedelsiant kreiptis pagalbos.
Kas vyksta, kai jaučiate „peršokimus“?
Dažnam žmonių, ypač įtempto gyvenimo būdo turintiems ar vartojantiems daug kofeino, pasitaiko epizodinių permušimų. Jie gali būti pavienės ekstrasistolės arba kitokio pobūdžio aritmijos. Kardiologai tai paaiškina taip:
– Daug žmonių bent kartą yra pajutę, kad širdis plaka ne taip, kaip įprasta: tarsi „peršoka“, „sustoja“, „apsiverčia“, staiga ima daužytis ar tampa nereguliari. Kaip medikai aiškina tokius pojūčius – kas iš tiesų tuo metu gali vykti širdyje?
– G.R.: Tokie „peršokimai“, „sustojimai“ ar „plazdėjimai“ dažniausiai yra širdies ritmo sutrikimų – ekstrasistolių ar kitų aritmijų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo, – jutimas. Kitaip tariant, tam tikru momentu pakinta širdies elektrinis aktyvumas. Įprastai širdies ritmą generuoja specializuotų ląstelių grupė, todėl ritmas būna reguliarus – ramybės būsenoje siekia 60–100 kartų per minutę.
Kada pokyčiai yra fiziologiniai, o kada – pavojingesni?
Ne visi neįprasti pojūčiai reiškia ligą. Stresas, emocijos, miego trūkumas, karštis, dehidratacija, elektrolitų disbalansas ar perkrova po ligos gali laikinai išprovokuoti permušimus. Tačiau jeigu simptomai pasikartoja dažnai arba kartu pasireiškia kiti požymiai, verta išsitirti.
– G.R.: Ne, ne kiekvienas neįprastas širdies plakimo pojūtis reiškia pavojingą aritmiją. Dalis tokių pojūčių yra normali autonominės nervų sistemos reakcija į stresą, krūvį, temperatūrą ar nuovargį. Tačiau pasikartojantys pojūčiai, lydimi dusulio, silpnumo ar krūtinės skausmo, jau laikomi signalais, kuriuos būtina tirti kaip galimą ritmo sutrikimą.
Raudonieji signalai – kada nedelsiant kreiptis
Yra aiškūs simptomai, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos: alpimas, sąmonės netekimas ar stiprus galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, labai dažnas arba neįprastai lėtas pulsas ramybėje. Gydytojų aiškinimu:
– G.R.: Klinikinėse rekomendacijose akcentuojami keli „raudoni signalai“, lydintys ritmo pokyčius: alpimas ar sąmonės netekimas, arba beveik alpimas; stiprus galvos svaigimas, nestabilumas, jausmas, kad tuoj bus prarasta sąmonė; dusulys, oro trūkumo pojūtis, ypač ramybėje ar naktį; krūtinės spaudimas, skausmas, deginimas ar veržimo pojūtis; stiprus, neįprastas silpnumas, šaltas prakaitas; labai dažnas arba žmogui neįprastai lėtas pulsas ramybės būsenoje, ypač jeigu jis kartojasi arba kartu jaučiami simptomai.
Kaip teisingai pasitikrinti pulsą ir kokią informaciją fiksuoti
Pulsą geriausia tikrinti ramybės būsenoje, suskaičiuoti dūžius per 30 sekundžių ir padauginti iš dviejų, o esant nereguliarumams – skaičiuoti visą minutę. Aprašymas ir laikas, kiek truko epizodas, bei palydintys simptomai – vertinga informacija gydytojui. Gydytojai rekomenduoja:
– G.R.: Pulsą geriausia tikrinti ramybės būsenoje, dviem pirštais priglaudus juos prie stambesnės arterijos, dažniausiai riešo srityje, ir bent 30 sekundžių skaičiuojant dūžius. Svarbu atkreipti dėmesį ir į jų reguliarumą.
Išmanieji laikrodžiai gali padėti stebėti ritmą, tačiau jų duomenys nėra galutinė diagnozė. – D.R.: Išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimieji prietaisai gali būti naudingi atpažįstant širdies ritmo sutrikimus, tačiau, esant abejonių, svarbiausia atlikti standartinę 12 derivacijų elektrokardiogramą.
Svarbiausia žinia – nesirūpinti vien, bet ir neignoruoti. Jeigu ritmas nelygus ar simptomus lydi dusulys, svaigimas, alpimas ar krūtinės skausmas, kreipkitės į gydytoją – ankstyva diagnostika gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.