Juozas Statkevičius atvirai: ką pasidarė veidui ir kaip išlieka jaunas „Būsiu dar labai ilgai jaunas”

Kultūros ir mados lauke Juozas Statkevičius ilgai išlieka viena labiausiai viešai reikšmingų ir provokuojančių asmenybių. Pokalbyje laidoje „Viskas bus gerai“ dizaineris ne tik pasidžiaugė Paryžiaus pasiekimais, bet ir atvirai papasakojo apie savo gyvenimo pasirinkimus, santykį su Lietuva, mamą bei priemones, padedančias išlaikyti jaunatvišką įvaizdį. Vieši pasisakymai atskleidžia tiek menininko kūrybinį požiūrį, tiek praktinius sprendimus, kurie kalba apie profesinį ryžtą ir asmeninę discipliną.

Paryžiaus triumfas ir tarptautinis pripažinimas

Statkevičiaus kūryba pastaruoju metu sulaukė tarptautinio dėmesio: jo kolekcijos buvo pristatytos Paryžiuje, o darbai pateko į prestižines platformas, pritaikytas aukštosios mados rinkai. Kritikai vertina jo darbus už „tylią prabangą“, poetinę romantiką ir tautišką identitetą, o pats kūrėjas pabrėžia, kad užsienio ekspertai vertina gebėjimą suderinti prancūzišką siuvimo kultūrą su lietuviškomis šaknimis. Toks pripažinimas atveria komercines galimybes ir sustiprina Lietuvos mados matomumą pasaulyje, tačiau kartu parodo, kiek daug pastangų kainuoja tarptautinės scenos pasiekimas.

Valstybės parama, kultura ir menininko pozicija

Dizaineris griežtai kritikuoja simbolinę paramą ir visuomenės paviršutiniškumą, išreiškdamas nusivylimą, kad kūrybos reprezentacija dažnai lieka be tinkamos valstybės paramos. Jis teigė: „Aš nemokamas diplomatas, man niekas nemoka. Aš tiesiog visur – Lietuva, Lietuva, kolekcija lietuviška! Nemoka padaryti Lietuvai istorijos. Įsivaizduokit, 100 žmonių atvažiavo į Paryžių, parodytos mados iš Lietuvos. Nėra nuotraukų, nėra istorijos… Nieks neinvestuoja į tai“. Tokie pasisakymai atitraukia dėmesį į platesnį klausimą – kaip valstybė galėtų konkrečiau remti kūrėjus, kurie savo darbu garsina šalį tarptautiniu mastu.

Jaunatviškumo ritualai ir estetinės procedūros

Spaudos ir socialinių tinklų dėmesys prieštarauja asmeninei etikai ir privatumui; todėl viešas aiškinimasis apie atliktas procedūras išskiria jo poziciją.

Statkevičius aiškiai paneigė visiškas plastines operacijas ir prisipažino apie akių vokų pakėlimo procedūrą bei lazerines odos procedūras. Jo žodžiai: „Einu į lazerio procedūras, apdegina, nudegina veidą, paskui nusiplėši tą kaukę. Visą kūną galima taip padaryti ir tu visą laiką jaunas. Po to, ką aš iškentėjau nuo Lietuvos apkalbų, skausmas nuo lazerio – tik grynas plunksnos brūkštelėjimas. Viską iškentėsiu dėl grožio“. Tokie atviri prisipažinimai priverčia diskutuoti apie grožio standartus, sveikatos rizikas ir estetikos ribas.

Asmeninis gyvenimas, šeima ir kūrybinė aistra

Didelę įtaką kūrėjui daro šeima, ypač mama Vanda, kurią jis mini kaip svarbų palaikymo ir gyvenimo pamokų šaltinį. Statkevičius prisipažįsta pasirinkęs vienišo, intensyvaus kūrybinio gyvenimo kelią, kuriame mados ir teatro darbai tampa gyvenimo prasmės centru. Toks pasirinkimas atspindi tradicinį menininko paradoksą: asmeninių ryšių taupymas mainais už profesinius pasiekimus.

Apibendrinant, Juozas Statkevičius liko atviras ir principingas: jo vieši pasisakymai skatina ne tik mados, bet ir visuomenės diskusijas apie kultūros vertinimą, valstybės paramą menui bei grožio ir sveikatos praktikų etiką.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *