Pirmą kartą Panevėvyje atliktas masinis vaikų svorio tyrimas atskleidė rimtą problemą: vaikų su antsvoriu ar nutukimu dalis mieste yra žymiai didesnė už šalies vidurkį. Buvo ištirta apie 11 tūkst. mokinių ir darželinukų, o specialistų vertinimu Panevėžio rodiklis siekia apie 30 proc., kai bendras šalies vidurkis yra maždaug 20 proc.
Tyrimo duomenys ir amžiaus grupės
Ypač prastai situacija susiklostė 10–14 metų amžiaus grupėje, kurioje pastebimas antsvorio ir nutukimo išsiplėtimas. Tokie rodikliai kelia susirūpinimą, nes ankstyvas antsvoris didina riziką susirgti lėtinėmis ligomis – nuo II tipo cukrinio diabeto iki širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Deimantė Garšvinskė pastebi: „Gaila, bet tą vidurkį viršijo ir pasiekė apie 30 procentų”.
Priežastys: gyvensena, aplinka, elgsena
Specialistai kaip pagrindines priežastis nurodo sumažėjusį fizinį aktyvumą, ilgą laiko praleidimą prie ekranų ir nesveiką mitybą. Mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Jurgita Mikoliūnienė atkreipia dėmesį: „Mažai juda, labai įnikę į kompiuterius, telefonus, nesveika mityba, greitas maistas”. Prie to prisideda lengvai prieinami užkandžiai iš aplinkinių kioskų ir greito maisto vietų – čipsai, kebabai, saldinti gėrimai ar net energetiniai gėrimai tapo kasdieniu pasirinkimu.
Vaikų požiūris į antsvorį taip pat keičiasi. Pasak specialistės, vaikai dažnai nepatiria to paties socialinio spaudimo dėl išvaizdos kaip anksčiau, todėl viršsvoris nebūtinai kelia kompleksus ir motyvacijos keistis gali trūkti: „Nebėra to grožio kulto, kaip anksčiau buvo prieš 10 metų.” Vienas vaikas lakoniškai pasakė: „Mama nupirko” – tai iliustruoja, kaip įpročiai formuojami namų aplinkoje.
Ką siūlo gydytojai ir specialistai
Gydytoja dietologė Virginija Vilemienė kategoriškai vertina situaciją ir ragina kompleksinio požiūrio: „Sakau, pagalvokite, kaip dabar, jeigu jūsų vaikas pasiėmęs 5 kilogramus cukraus vaikšto arba visą paką – 10 kilogramų – pasiėmęs ir nešioja”.
Ji taip pat pabrėžia, kad trūksta koordinacijos: tinka palyginimas: „daug auklių, vaikas be galvos.” V. Vilemienė siūlo savivaldybėje sukurti struktūrinį vienetą, koordinuojantį vaikų mitybą, fizinį aktyvumą ir bendradarbiavimą tarp namų ir mokyklos.
Praktiniai siūlymai apima tęstinį stebėjimą, specialius valgiaraščius mokyklose, užimtumo programų integravimą per pertraukas ir fizinio ugdymo pamokas, taip pat nuolatinį ryšį su tėvais ir gydytojais. Kaip primena D. Garšvinskė: „Antsvoris – kai per didelė kūno masė, o vėliau jau gali peraugti į nutukimą. Nutukimas jau yra diagnozė, liga, kai gali būti paskiriamas gydymas ne tik dieta, bet ir medikamentinis, nes tai rimta liga”.
Sprendimams reikia politinės valios ir ilgalaikių programų, kurios apimtų prevenciją, švietimą, prieinamą sporto infrastruktūrą ir apribojimus vaikams žalingų produktų platinimui mokyklų aplinkoje. Tik koordinuotos priemonės gali sumažinti riziką, kad Panevėžio ir kitų miestų vaikai augtų sergamumo iššūkių apsupti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.