Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, demencija šiandien paveikia daugiau nei 55 milijonus žmonių ir šis skaičius artimiausiais dešimtmečiais augs. Daugeliui artimųjų ir pačių sergančiųjų ankstyvieji požymiai atrodo kaip įprastas senėjimas – užmaršumas, išsiblaškymas ar nuovargis. Tačiau svarbu mokėti atskirti laikinus sutrikimus nuo nuolatinio kognityvinių funkcijų blogėjimo, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos ir, kai įmanoma, sulėtinti ligos eigą.
Kas yra demencija?
„Demencija yra sindromas, pasireiškiantis nuolatiniu, progresuojančiu žmogaus kognityvinių funkcijų silpnėjimu ir sutrikimu. Smegenyse vyksta cheminiai, ardantys procesai: nyksta jungtys tarp smegenų neuronų, o vėliau žūsta ir patys neuronai. Šios priežastys sąlygoja atminties praradimą, elgesio pokyčius ir emocijų pusiausvyros sutrikimus“, – sako BENU vaistininkė Inga Norkienė. Ši citata primena, kad demencija nėra vien tik prasta atmintis – tai kompleksinis sindromas, veikiantis mąstymą, kalbą, orientaciją ir socialinį elgesį.
Pagrindiniai demencijos tipai
Klinikinėje praktikoje dažniausiai išskiriami keli demencijos tipai, kurie skiriasi eiga ir dominuojančiais simptomais. Dažniausia yra Alzheimerio liga, pasižyminti lėtu atminties ir pažinimo funkcijų blogėjimu. Taip pat svarbu žinoti, kad skirtingos priežastys reikalauja skirtingo gydymo strategijų ir priežiūros metodų. Pasak „Antėja“ šeimos gydytojos Justės Zeidotaitės-Marmokienės, dažniausia yra Alzheimerio liga, kuriai būdingas lėtas ir nuoseklus atminties bei kitų pažinimo funkcijų blogėjimas.
„Antroje vietoje pagal dažnumą – kraujagyslinė demencija. Ji susijusi su smegenų kraujotakos sutrikimais ir dažnai pasitaiko po insultų, kai būklė gali blogėti „šuoliais“. Taip pat išskiriama ir Lewy kūnelių demencija, kuriai būdingi svyruojantys simptomai, haliucinacijos ir judėjimo sutrikimai, bei frontotemporalinė demencija, kuri dažniau prasideda jaunesniame amžiuje ir pirmiausia pasireiškia elgesio ar kalbos pokyčiais“, – sako J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Užmaršumas ar demencijos požymis?
Ne visi užmaršumo atvejai yra demencija. Jie gali būti susiję su miego trūkumu, stresu ar medikamentų poveikiu. Tačiau yra požymių, rodančių, kad atminties praradimas yra progresuojantis ir trikdo kasdienį gyvenimą. I. Norkienė pastebi, kad ankstyvuosius demencijos požymius lengva supainioti su paprastu nuovargiu, miego trūkumu ar amžiumi: „Vienas dažniausiai pasitaikančių signalų – interesų praradimas, kai žmogus tampa apatiškas, nebesidomi aplinka, naujienomis ar veikla, kurią anksčiau mėgo.”
„Tačiau pirmieji demencijos požymiai pasireiškia nuolatiniu atminties blogėjimu, dažnu tų pačių klausimų kartojimu, pasimetimu pažįstamoje aplinkoje, sunkumais atliekant įprastas užduotis ar sprendžiant kasdienes problemas. Taip pat gali keistis kalba, nuotaika ar asmenybė. Pagrindinis skirtumas – demencija pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą ir savarankiškumą“, – pastebi J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Raudonosios vėliavėlės ir prevencija
Pastebėjus kalbos sutrikimus, trumpalaikę atmintį, netikėtą agresiją ar daiktų dedimą neįprastose vietose, verta kreiptis į gydytoją. „Dar vienas signalas – agresija, pyktis ir kitas tam žmogui visiškai nebūdingas elgesys. Taip pat galimas ir daiktų padėjimas į neįprastas vietas – pavyzdžiui, raktų ar piniginės radimas šaldytuve be jokio paaiškinimo. Neretai susiduriama ir su skaitymo sunkumais bei dezorientacija, kai žmogus gali pasiklysti gerai pažįstamose vietose, pavyzdžiui, savo rajone“, – sako I. Norkienė.
Gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai sumažinti riziką: kraujospūdžio kontrolė, gliukozės reguliavimas, nerūkymas, fizinis ir socialinis aktyvumas bei subalansuota mityba. „Nervų sistemai svarbus ir vitaminas B1 bei Omega-3 rūgštys, kurios yra pagrindinė smegenų ląstelių sienelės statybinė medžiaga ir yra rekomenduojamos visiems – tiek nėščiosioms, tiek senjorams. Organizmo senėjimo procesus lėtina vitaminai A, C ir E bei selenas, magnis padeda palaikyti bendrą nervų sistemos veiklą, prisideda prie smegenų pažintinės funkcijos išsaugojimo, o ženšenis padeda smegenims prisitaikyti prie streso. Naujausiais tyrimais remiantis, kreatinas taip pat svarbus gerinant kognityvines funkcijas”, – teigia I. Norkienė.
Laiku atpažinus simptomus ir kreipiantis į specialistus, galima užtikrinti tinkamą priežiūrą, planuoti kasdienybės pagalbą ir kai kuriais atvejais sulėtinti ligos progresavimą. Prevencija ir sąmoningumas – pagrindiniai žingsniai saugant smegenų sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.