Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje – kasmet nuo jų miršta daugiau nei 20 milijonų žmonių. Lietuvoje situacija taip pat yra labai rimta: pagal Lietuvos Higienos instituto duomenis, 2024 metais kraujotakos sistemos ligos sudarė daugiau nei pusę visų mirčių. Tai rodo, kokią didelę įtaką šios ligos daro visuomenės sveikatai, todėl svarbu laiku atpažinti ankstyvus simptomus bei tinkamai rūpintis širdies sveikata.
Širdies ligos neaplenkia net ir vaikų – 2024 metais Lietuvoje šiomis ligomis sirgo net 17,6 tūkstančio vaikų. Tai atkreipia dėmesį į būtinybę didinti visuomenės supratimą apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir prevenciją nuo pat mažų dienų. Ankstyvas ligų požymių atpažinimas gali padėti laiku kreiptis pagalbos ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.
Hipertenzija – „tylioji žudikė“
Hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes ji ilgą laiką gali vystytis be jokio aiškaus simptomo. Dažnai ją lydi tik subtilūs požymiai, kurie nėra priskiriami rimtai ligai – galvos skausmas, svaigimas, „rūkas akyse“, širdies permušimai ar bendras nuovargis. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atkreipia dėmesį, kad žmonės šiuos simptomus dažnai sieja su stresu ar įtemptu gyvenimo ritmu ir jiems nepakankamai dėmesio skiria.
„Padidėjus kraujospūdžiui, širdies raumuo patiria papildomą apkrovą ir auga, tačiau naujų kraujagyslių, aprūpinančių širdį krauju, nesusidaro. Dėl to esamos kraujagyslės susiaurėja ir standėja, didėjant trombų susidarymo rizikai, o tai gali sukelti sunkias širdies ir kraujagyslių ligas, tokias kaip aterosklerozė, insultas ar infarktas“, – paaiškina V. Morozovas.
Kasdieniai įpročiai – raktas į širdies sveikatą
Kaip teigia gydytojas, nors gydymas vaistais yra svarbus, požiūris į gyvenimo būdą turi būti lygiai taip pat svarbus. Ilgalaikė ir sveika mityba, reguliari fizinė veikla, miego kokybė bei streso valdymas prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo ir širdies ligų prevencijos.
Ypač rekomenduojama laikytis Viduržemio jūros regiono mitybos principų – mažinti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, dažniau rinktis žuvį, ypač riebią, kuri yra turtinga omega-3 riebalų rūgštimis. Šios rūgštys skatina normalų širdies veikimą ir mažina kraujagyslių pažeidimų riziką. Deja, daugelio lietuvių mityboje žuvies kiekis yra pernelyg mažas, todėl būtina skatinti jos vartojimą.
Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač bent 45 minutės per dieną, gali reikšmingai sumažinti kraujospūdį. Gydytojas taip pat pabrėžia druskos vartojimo mažinimo svarbą bei kūno svorio kontrolę, nes net ir nedidelis svorio sumažėjimas turi teigiamą poveikį kraujospūdžiui.
Aukšto kraujospūdžio ankstyvas atpažinimas – gyvybiškai svarbus
Reguliarus kraujospūdžio matavimas yra itin svarbus, ypač tiems, kurie priklauso didesnės rizikos grupei: rūkantiesiems, vartojantiems alkoholį, turintiems antsvorio, fiziškai neaktyviems ar patiriantiems daug streso. Sveikiems asmenims rekomenduojama kraujospūdį matuotis bent kartą per metus, o esant padidėjimams – dažniau.
Vienas pažangiausių ir tiksliausių hipertenzijos diagnostikos būdų yra 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas (AKSM). Šis tyrimas leidžia gydytojams įvertinti, kaip kraujospūdis kinta visos dienos metu ir nustatyti naktinį kraujospūdį, kas ypač svarbu tiksliai diagnozei ir tinkamam gydymo planui sudaryti.
Valerijus Morozovas pabrėžia, kad nuo širdies ligų galima apsisaugoti nuosekliu gyvenimo būdo gerinimu ir ankstyva diagnostika. Laiku atpažinus pavojingus simptomus, galima žymiai sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.