Širdies ir kraujagyslių ligos ilgą laiką išlieka pagrindine mirties priežastimi daugelyje pasaulio šalių. Pagal 2017 m. duomenis, jos lėmė apie 48,1 proc. vyrų ir 63,4 proc. moterų netektis tam tikruose regionuose. Nors progresas gydyme ir prevencijoje pastebimas, sergančiųjų amžius jaunėja, o nauji rizikos veiksniai išryškėja kaip reikšmingi visuomenės sveikatos iššūkiai.
Kodėl oro tarša vertinama kaip širdies ligų rizikos veiksnys
Pastaraisiais metais oro užterštumas — ypač smulkiosios kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5) — priskiriamas prie reikšmingų modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Šios dalelės yra tokio dydžio, kad prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus, patenka į kraujotaką ir skatina uždegiminius bei trombogeninius procesus. Klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad net kelių valandų ekspozicija intensyviai užterštam orui gali lemti trombo formavimąsi ir padidinti miokardo infarkto bei insulto riziką.
Mechanizmai ir sveikatos pasekmės
Smulkiosios dalelės uždega endotelį, didina oksidacinį stresą, kinta lipidų apykaita ir skatina aterosklerozės progresavimą. Dėl to didėja arterinio kraujospūdžio svyravimai, atsiranda ritmo sutrikimų ir padidėja staigios mirties rizika. Oro tarša taip pat susijusi su kvėpavimo takų ligų, astmos paūmėjimų, priešlaikinio gimdymo ir mažesnio naujagimių svorio atvejais. Ilgalaikės prognozės rodo, kad, neįvedus efektyvių priemonių, dėl šio faktoriaus sukeliamų mirčių skaičius gali reikšmingai išaugti per artimiausius dešimtmečius.
Politikos ir praktinės priemonės
Sprendimus turi inicijuoti ir vykdyti politikos formuotojai: griežtesni taršos standartai, transporto priemonių apmokestinimas pagal taršą, dyzelinių variklių apribojimai, pramonės emisijų kontrolė ir miesto planavimas, mažinantis gyventojų ekspoziciją. Kai kuriose šalyse jau priimti tokie sprendimai, o diskusijos apie patalpų oro kokybės reguliavimą taip pat tampa aktualios.
Kaip asmeniškai sumažinti riziką
Individualios priemonės negalės visiškai eliminuoti rizikos, tačiau jas sumažinti įmanoma: vengti judėti užterštomis gatvėmis, rinktis alternatyvius maršrutus, jeigu įmanoma – naudotis rajoniniais žiedais ar viešuoju transportu mažiau užterštomis zonomis.
Dviračių sportininkams, eisenos metu, kai kvėpavimas intensyvesnis, dalelių įkvėpiama dažnai mažiau nei užstrigus automobilyje kamščiuose, tačiau būtina vertinti konkrečią aplinką. Patalpų vėdinimas ir kokybės gerinimas, HEPA filtrai bei kokybiškos kaukės (pvz., FFP2/N95) gali sumažinti dalelių ekspoziciją.
Prevencinis požiūris į širdies ligas
Be oro užterštumo, svarbu valdyti tradicinius rizikos veiksnius: nuo 25 metų pas šeimos gydytoją įsivertinti kardiovaskulinę riziką ir kartoti vertinimą kas 5 metus, žinoti cholesterolio ir arterinio kraujospūdžio rodiklius, vengti transriebalų bei greitosios mitybos, visiškai atsisakyti tabako gaminių ir užsitikrinti rekomenduojamą fizinį aktyvumą (150–300 min./sav. vidutinio intensyvumo arba 75–150 min./sav. intensyvaus krūvio). Sergantiesiems širdies liga būtinas nuolatinis medikamentų vartojimo drausmingumas ir gydytojo priežiūra.
Oro tarša yra daugialypis visuomenės sveikatos iššūkis: tam reikia politikos sprendimų, bendruomenių veiksmų ir individualių prevencijos veiksmų. Kiekvienas žingsnis – nuo miesto planavimo iki šeimos gydytojo patarimo – prisideda prie mažesnio sergamumo ir ilgesnio gyvenimo su gera širdies sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.